2009 metų sausio mėnesio ekonomikos apžvalga.

 

2009 metų sausio mėnesį pramonės apimtys palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu sumažėjo 15,3 procento, statybos darbų atliktų savo jėgomis- 10,59 procento, mažmeninė prekyba- -27,2 procento, prekių eksportas- 14,6 procento, importas- 40,59 procento. T.y. pramonės apimtys 2009 metų sausio mėnesį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu sumažėjo apie 750 mln. litų, statybų apimtys (pagal 2008 I-ą ketvirtį)- apie 75 milijonus litų, mažmeninė prekyba- 621,1 milijono litų.  Kaip matyti iš paskelbtų ekonomikos sektorių duomenų minėtų sektorių apimtys šių metų sausio mėnesį bendrai sumažėjo 1,446 milijardu litų palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu. Kitose ūkio šakose (transporto, pašto ir telekomunikacijos, paslaugos) įmonių apyvarta 2008 metais sudarė 44,9 mlrd. litų arba apie 40 prcentų šalies BVP. Šių sektorių duomenys kol kas nėra paskelbti. Šį ekonominį nuosmukį sušvelnina 1,69 milijardu litų šiais metais sumažėjęs neigiamas eksporto- importo balansas.

 

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2008 metais, kaip ir materialinės investicijos, išliko 2007 metų lygio, bet ženkliai, beveik 20 procentų, iki 2,95 mlrd. Litų padidėjo prekių atsargos. 2007-2008 metais prekių atsargos padidėjo net 5,36 mlrd. Litų. Palyginimui galima paminėti, kad 1995-2006 metais prekių atsargos padidėjo 5,03 mlrd. Litų. Tai reiškia, kad šia suma būtų galima sumažinti BVP, nes prekės šiai sumai pagamintos, bet neparduotos. T.y. BVP netektys galėtų būti ir didesnės.

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2006 metais siekė- 20,84 mlrd. litų, 2007m.- 27,45 mlrd. litų, 2008m.- 27,23 mlrd. litų. Materialinės investicijos 2006 m. IV ketvirtį siekė- 5,62 mlrd. litų, 2007m. IV ketvirtį- 6,92 mlrd. litų, 2008 IV ketvirtį- 6,958 mlrd. litų; 2006m.- 15,2 mlrd. litų, 2007m.- 20,3 mlrd. litų, 2008m. – 21,63 mlrd. litų. Bedarbių 2008m. kovo 1 dieną įregistruota 99,9 tūkstančių, 2009 m. kovo 1d.-  jau 152,4 tūkstančiai.

 

Preliminari ekonominė analizė mums atskleidžia įdomų faktą. Net jei mūsų šalies ekonomika “nukristų” bent penkiolika procentų, kuriems nuteikia kai kurių ekonomistų pamąstymai, tai net tuo metu mūsų šalies ekonomika galėtų išlikti praėjusių metų lygyje atėmus įmonių uždirbtą pelną. Per keletą metų paeiliui bendrovių pelnas šalyje išaugo nuo dviejų milijardų litų iki beveik penkiolikos. Atsižvelgus į infliaciją akivaizdu, kad pastaraisiais metais pelno augimas pernelyg akivaizdžiai sutapo su infliacijos tempais. Nors pelnas yra sėkmingai tvarkomo verslo atspindys, vis dėl to per daug pasikliaujant infliacijos teikiama galima nauda, pamirštama, kad dėl kainų augimo daug sudėtingiau valdyti įmonės išlaidas ir sunkiau numatyti, ar įmonės pajamos padidėjo dėl padidėjusių pardavimų ar padidėjusių kainų. Antruoju atveju didinant gamybą didėja prekių atsargos. Prekių atsargoms didėjant “įšaldomos” apyvartinės lėšos, kurios galėtų grįžti į apyvartą. Tokiu būdų atsilaisvintų apie 5 milijardus litų, kurių taip trūksta šalies fiannsų sistemos apytakai pagerinti. Todėl būtina padidinti vartojimą, o ne jį mažinti, kaip dažnai tenka girdėti. Bet kurie žmonės ir jų grupės gali daugiau vartoti? Tik tie,  kuriems trūksta pajamų vartojimui, t.y. kurių vartojimas yra elastingas gaunamoms pajamoms.

 

Vadinasi, tam kad sumažinti prekių atsargas, pagerinti įmonių finansinę (likvidumą) padėtį, būtina padiditi mažiausiai uždirbančių pajamas. Padidėjus mažiausiai uždirbančių pajamoms dėl didesnio vartojimo į valstybės biudžetą būtų sumokėta daugiau mokesčių. Tiesa, jei net ir neturtingiausi žmonės  daugiau uždirbdami imtų daugiau taupyti, negu vartoti, tuomet, toks planas galėtų ir nepasiteisinti. Todėl būtina “pagerinti Vyriausybės reputaciją” (R. J. Barro ir D. B. Gordon (1983b), David Backus ir John Driffill (1985), Guido Tabellini (1985)), nes taip “pinigų politikos kūrėjai, kovodami su infliacija (…) daro įtaką privataus sektoriaus
lūkesčiams dėl ateities infliacijos lygio“(http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2005_1/nobelis04.pdf; p.71), kad būtų galima pasitikėti ekonominės politikso kūrėjų sprendimais ir numatyti, kad ateityje gyvenimo sąlygos nesuprastės: bus galima dirbti ir uždirbti, t.y. infliacija, kuri mažina žmonių pajamas, turi būti sumažinta iki 1,5-2 procentų lygio. Ir ši infliacijos norma galėtų būti reglamentuota įstatymu.

patiko (0)

Rodyk draugams