Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Elastinga Mokesčių progresija- gerovės šaltinis ar pasekmė? (2)

2011-05-20
dainiusbutautas

Šalies žmonės vėl šiek tiek nesutaria: vieni, o jų gal koks vienas-kitas procentas, mano, kad mokesčių progresija yra kenksminga visiems išskyrus vienus konkurencingiausių pasaulio regionų- Stokholmą ir Helsinkį. Šią Skandinavijos mokesčių vizijos kryptį pasirinkau ne todėl, kad kviesčiau vikingų palikuonis užkariauti Lietuvą. Kiti, o jų, matyt, absoliuti dauguma, mano, kad progresiniai mokesčiai turėtų būti. Iš esmės tai didesnio socialinio teisingumo reikalaujantys žmonės. Bet ar tai reiškia, kad pirmieji nori mažesnio socialinio teisingumo? Anaiptol, kaip suprantu, asmenys pasisakantys prieš progresinius mokesčius pirmiausiai siekia ekonominės gerovės ir ją pasiekus, viliuosi, tikisi padidinti ir socialinė gerovę. Bet ar tokiu keliu, atsisakant mokesčių progresijos, einant galima pasiekti visaapimančią ekonominę- socialinę gerovę? Mano manymu, mokesčių progresija yra gerovės priežastis, o ne pasekmė.

Pasvarstykime. Pirmiausiai norėčiau išdėstyti kontrargumentus prieš tuos argumentus, kuriais pasisakoma prieš mokesčių progresiją. Pirma, jeigu pradedi kultivuoti kurią nors sporto šaką, tai ją renkiesi pagal savo kūno kompleksiją, gebėjimus ir kt. Kai pasieki tam tikrų rezultatų sporte ne kievienas ryžtasi keisti sėkmingą sporto šaką į, galbūt, mažiau sėkmingą. Ir, matyt, dar mažiau žmonių pavyksta naujoje sporto šakoje pasiekti daugiau nei pirmojoje. Žinoma, būtų smagu jeigu kas nors atliktų ta kryptimi tyrimą, o jei yra atliktas, tai pasidalintų rezultatais. Tuo labiau, niekas nekeis sporto šakos pasidėjus varžyboms. Tad keista girdėti panašius argumentus, kad mes šiandien daugiau rūpinsimės ekonomika, o rytoj- socialine apsauga. Taip nebūna. Jeigu tau rūpi daugiau ekonomika, tai vargu bau tau pradės daugiau rūpėti pensininkai. Kuriuo ir pats kada nors būsi. Galbūt todėl ir norisi apsirūpinti savo senatve siekiant išskirtinių pensijų, nes puikiai supranti, kad iš tokios neišgalėtum pragyventi.

Antra, kita vertus, jei skalbiesi susirūpinimą ekonomika, tai dar nereiškia, kad taip iš tiesų ir yra, kad tau rūpi šalies ekonomika. Mat valdžios, bent mūsuose, susirūpinimas ekonomika pagrinde pasireiškia tik dvejais frontais: arba pinigų kiekio didinimu ir mokestinėmis lengvatomis, kas praktiškai yra vienas ir tas pats, arba valdžios išlaidų didinimu ekonomikai. Pastarosios srities valdžios išlaidos pastaraisiais metais didėja bene sparčiausiai. Glaustai panagrinėkime abejus variantus.

Pirmam pavyzdžiui pasirinksiu statybų sektorių. Sumažinus PVM nuo 18 iki 9 proc. bei sumažinus palūkanų normas įsigyjamam būstui statybų apimtys Lietuvoje šoktelėjo į viršų. Atlyginimai taip pat. Praktiškai pusę padidėjusio užimtumo teko statybų sektoriui. Ne vienas metė kvalifikuotą darbą kitose srityse ir ėjo dirbti nekvalifikuotu statybininku. Nes čia atlyginimas buvo kone dukart didesnis. Tai paneigia klasikinį principą, teigiantį, kad darbdaviai norintys pritraukti darbuotojus turi mažinti atlyginimą. T.y. augantis atlyginimas didina ir darbo pasiūlą. Iš pirmo žvilgsnio pažvelgus lyg ir viskas gerai- ir būstų daugėja, ir užimtas auga, ir įsigyjančių būstą daugėja. Mažėja emigracija. Bet tai trumpo laikotarpio rezultatai, kuriems Keinsas jokiu būdu nepritartų. Gi po dvejų metų, ekonomikai gerokai apgriuvus statybų apimtys sumažėjo daugiau nei dukart, teko atleisti darbuotojus, o būstai pirkti iš pasiskolintų lėšų atiteko bankams. Bent jau tų kurie praradę darbą neišgalėjo susimokėti už būstą. Nors teisė į būstą yra garantuota Lietuvos R Konstitucijos- aukščiausio šalies Įstatymo, kurio privalu laikytis visiems. Vadinasi, tokia mokestinė politika dalinai išprovokavo šalies didesnį nei kitur ekonominį nuosmukį. Porf. A. V. Rutkauskas pripažįsta, kad struktūrinio nedarbo neįmanoma išvengti. Daugeliui beliko tik emigruoti. Tokiu atveju gali pagelbėti tik stipri socialinė apsauga. Bet Lietuvoje bedarbių gaunančių nedarbo išmokas sumažėjo nuo maždaug 38 iki 14 procentų. Kaip žmonėms išgyventi? Ar tai XXI gerovės amžiaus  tikslas- gerovė tik saujelei?

Valdžios išlaidos ekonomikai gi reiškia ne ką kitą, o didėjančią viešųjų pirkimų apimtį. Kokie tie viešieji prikimai puikiai žinome- juos laimi pagrinde tos pačios didmiesčių bendrovės, kurių pagrindinė veikla kartais netgi labai skirtinga nuo per viešuosius pirkimus vykdomos ( Žagarės šių metų pavyzdys). Kai netgi darbuotojų tam reikalui nėra. Todėl laimėjus konkursą tik vėliau samdomos visiškai atsitiktinės įmonės. Klestinti korupcija per viešuosius pirkimus didina įmonių nekonkurencinę galią, nes vienoms skurstant, kitos lobsta visuomenės sąskaita. Lobsta dvejopai- padidinus įkainius arba įtraukus darbus, kurių net nesirengiam atlikti. Šią poziciją parašiau intuityviai. Abejais atvejais, visuomenei tenka mažiau gerovės, o didėjančios kainos prisideda prie ekonomikos išbalansavimo.

Trečia, žmonių pajamoms didėjant virš šalies vidurkio jų išlaidos snatykinai mažėja. Todėl mažėja ir bendras vartojimas, ir gamyba, ir užimtumas.  Tiesa, sutaupyta dalis tenka investicijoms. O per jas turėtų didėti ir užimtumas, ir šalies gerovė. Bet didėjant atlyginimams, ne tiems kurie gauna minimumą ar panašiai, vartojimas tai nesikeičia. Ir net santykinai mažėja. Gal todėl Baltijos šalyse skiritingai nuo visos Europos, augant ekonomikai dar sparčiau didėjo prekių atsargos sandėliuose. Kodėl? Kad didelė dalis žmonių neturėjo reikiamų pajamų prekėms nupirkti. O dėl didėjančių kainų įmonės nesugebėjo atskirti kainos augimo nuo prekybos pagyvėjimo. Todėl kuo daugiau žmonių gauna mažas pajamas, tuo bendra ekonomika yra silpnesnė. O infliacijos atveju, netgi ir pavojingesnė ta prasme, kad daugiau išsibalansuoja.

Kur čia progresinių mokesčių reikšmė? Visais šiais atvejais progresiniai mokesčiai ( taip pat ir NT mokestis) padėtų iš anksto apriboti ekonominį apetitą, kuris persivalgius sukelia ne vien nemalonius jausmus.  

Mokesčių progresija leidžia tinkamiau prognozuoti įmonių augimą bei suplanuoti efektyvesnį perėjimą iš vienos ūkio šakos į kitą, apriboja pernelyg spartų ekonomikos augimo tempą, kurie vėliau nuveda šalį į sunkę socialinę-ekonominę duobę, apriboja viešųjų pirkimų ( ypač NT mokestis) neefektyvumą bei padeda tolygiau paskirstytui pajamas ir išlaidas. To pasekmė:

 a) mažiau žmonių skursta; b) daugiau žmonių save gali vadinti kapitalistais, nors to net  nežinodami visi tokiais ir yra; c) mažiau korupcijos; d) mažiau išbalansuota ekonomika; e) mažesnė infliacija sąlygoja tvaresį ekonomikos augimą; f) didesnė bendra gerovė. Ar tokios šalies ekonomikos ir norime?  Juk tai įrašyta, net neabejoju tuo, ir dabartinės Vyriausybės programoje. Todėl kviečiu dabartinę Vyriausybę arba vykdyti programą, arba būti sąžiningiems ir atšaukti savo įsipareigojimus, kurių net nesiruošė niekas vykdyti.

Pabaigai. Ką reiškia - elastingi mokesčiai? Kai ekonomikai traukiantis, surenkamų mokesčių suma taip pat traukiasi. Mokesčių progresija leidžia to išvengti. Lietuvoje pagal 2008 metų rezultatus skaičiuojant procentais pagal BVP socialinės apsaugos išlaidos beveik siekė Vokietijos socialines išlaidas. Tik po metų staiga padėtis visiškai pasikeitė, Lietuvoje nukrito beveik vienu procentu, o antrosios- išliko panašios. Kurią politiką žmonės pasirinko? Tą kurioje pirmiau žiūrima žmonių, o tik po to verslo ir valstybės kišenės. Žinoma, efektyvios valstybės ir įmonių vadybos dėka.

Rodyk draugams


Komentarai (0) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt