Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Kas bendro tarp ekonomisto Nausėdos pasiūlos ir sociologo Lazutkos paklausos?

2011-03-24
dainiusbutautas

Daugelį amžių mąstytojai, praktikai ir teoretikai, ekonomistai ir kiti mokslininkai diskutuoja, kas pirmiau- paklausa ar pasiūla. Ginčas- diskusija, kurių Lietuvos ekonomikai reikia, kaip gryno oro, tarp Nausėdos ir Lazutkos iš esmės pratęsia šį dialogą. Tai ginčas dėl mažų gamybos sąnaudų, t.y. pasiūlos, ir didesnių atlyginimų, t.y. paklausos.

Kai kurie ekonomistai sutinka, kad pasiūla sukuria sau paklausą, nes produktai perkami už uždirbtas pajamas, kurių dyžiu ir rūpinasi p. Lazutka. Tuo tarpu p. Nausėda sako, kad nereikia mokėti didesnių atlyginimų, nes trūkstamą dalį žmogus galės ir turės skolintis. Tai natūrali bankininko pozicija. Kita vertus, greitai pamirštame, kuo baigėsi skolinimosi bumas.

Pasiūla ir paklausa tarpusavyje susieina, būtent, pusiausvyros kainoje- teigia Maršalas ir užimtumo lygyje atsižvelgiant į vartojimą, t.y. paklausą, ir į investicijas, t.y. pasiūlą, ir darbo našumą- pripažįsta Keinsas. O pakitusi kaina akimirksniu išsiunčia signalus visai rinkai (Hajekas) apie artėjančius pokyčius.

Nausėda, būdamas klasiku, iš tiesų pritaria Keinsui, kad darbo užmokestis negali didėti sparčiau nei darbo našumas. Vadinasi, negali ir lėčiau. Nes tuomet mažėja motyvacija dirbti našiau. Kita vertus, nesant pakankamai pajamų neįmanoma įpirkti prekių. Iš čia, matyt, ir kilęs teiginys, kad ” turtingas gali nupirkti daugiau prekių, bet nenori, o neturtingas nori, bet negali!“. Savo ruožtu, didėjančios kainos dar daugiau sumažina perkamąją galią, todėl dar daugiau sumažėja pirkimai ir, natūralu, gamyba bei užimtumas.

Ir čia p. Nausėda daro, mano požiūriu, esminę klaidą- nes mažesnės žmonių pajamos nesudaro prielaidų didesnei gamybai, kaip ka norėtų, vadinasi, ir masto ekonomijai bei konkurencingumui. O skolinimasis gali padėti ekonomikai tik trumpą laiką, nes vėliau reikia grąžinti ne tik paskolą, bet ir palūkanas. Vadinasi, po kurio laiko pasiskolinęs žmogus išleidžia dar mažiau, nei prieš skolinimąsi. Dalinai dėl to, mano nuomone, ir kyla krizės, t.y. ekonomikos nuosmukiai. Tuo tarpu dvasiniai nuosmukiai prasideda pertekliuje. Nors priklausomai nuo Dievo malonės ir žmogaus tobulumo laipsnio gali ir neprasidėti nei pertekliuje, nei nepritekliuje. Galbūt todėl tautų Apaštalas Šv. Paulius ragina pasidalinti tuo ką turi turintiems perteklių, kad tie kurie turi nepriteklių jo neturėtų, o vėliau viskas išsilygintų.

Dar viena įdomi, tiksliau ne viena detalė. Nedarbas ES 2011 metais didėja būtent tose valstybėse, kuriose yra didesnė maisto produkcijos infliacija ( pirmas paradoksas!), nors pagal neoklasikus taip neturėtų būti ( Filipso kreivė).

Atliktas tyrimas parodo, kad 2011 m. sausio metinei maisto infliacijai turėjo didelės reikšmės 2008 metų gruodžio mėnesio bendra infliacija (ir daugiau nei 2011 metų). Antra, akivaizdu, kad kuo mažesnės sąnaudos darbo užmokesčio fondui- tuo didesnė maisto infliacija (paradoksas Nr. 2!!). Trečia, mažas darbo užmokestis visiškai negarantuoja ( trečias paradoksas!!) užimtumo (Lietuva, Latvija, Estija ir kt.), o tai reikalauja peržiūrėti neoklasikinius principus ir grįžti prie tikrojo A. Smito mokymo, pasak kurio, laisva rinka ( jeigu tokia būna, o ir ekonomistė prezidentė D. Grybauskaitė kaipo tokios savo priešrinkiminėje kampanijoje nepripažino, bet gal dabar kas nors pasikeitė) gali egzistuoti tik nekorupcinėje erdvėje. Kaip suprantu, mums iki tokios erdvės yra bent jau kol kas labai toli.

Todėl p.Nausėdos klausimą dėl menko darbo užmokesčiop paversčiau klausimu-  kada gi pagaliau liausimės papirkinėti?, kad būtų galima išgyvendinti monopolijas ir padidinti atlyginimus. O ir jau minėtas A. Maršalas pripažįsta, kad monopolijos nepriklauso rinkos ekonomikai, o yra tik nuokrypis nuo jos.

Rodyk draugams


Komentarai (0) | Rašyti komentarą »

Kas slypi už Ūkio ministro D. Kreivio pasitraukimo?

2011-03-18
dainiusbutautas

Matyt, reikėtų pradėti nuo pradžių. Krizės metu buvo sudaryti du planai: Antikrizinis vėliau virtęs Ekonomikos gaivinimo planu. Apie šiuos planus rašau apibendrintai. Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad su nedidelėmis išlygomis abeji planai liko tik popieriuje. Masiška daugiabučių renovacija taip ir nepradėta išskyras pavienius atvejus, o kitos ekonomikos gaivinimo priemonės, konkreti parama SVV, įsteigimas UAB už 1 litą, Fizinių asmenų bankroto įstatymas, galintis pasitarnauti kaip prevencinė priemonė bet kokiems “burbulams’ ir kitos kol kas dulka tik stalčiuje. Nors, suprantama, ne nuo vieno ministro tai priklauso.

Tiesa, pritraukta į Lietuvą viena kita stambi užsienio bendrovė, sako, kad yra ir daugiau užsienio investicijų. Žinoma, mieliausia, kad atsigauna eksportas, bet tai priklauso nuo atsigaunančių užsienio rinkų bei nemiegančių Lietuvos gamintojų, prekybininkų bei kitų paslaugų teikėjų. Bet reikia prisiminti, kad didėjantis eksportas gali padidinti kainas ir vidaus ekonomikoje.

Tad, nerealizuotų planų fone pasitraukimas yra viena garbingiausių išeičių. Vis dėl to neskubėčiau su pirmalaikėmis išvadomis.

Atsigaunančios ekonomikos sąlygomis ir Japonijos branduolinės nelaimės akivaizdoje, kai trapūs ekonomikos žiedeliai gali būti nudžiovinti niūraus radiacinio fono, kai kurios minėtos priemonės atsižvelgus į perspektyvą gali ir pajudėti iš “mirties” taško. Tad pradėtus darbus atėjusiam ministrui net gali būti lengviau įvykdyti.

Bet net ir tokiu atveju man šioje istorijoje, kaip sakoma, galai nesusieina. Mat kažkodėl visi išpuoliai spaudoje prieš D. Kreivį, nesiimu spręsti apie jų pagrįstumą ar nepagrįstumą ir pripažįstu, kad ugnies be dūmų nebūna, keistai sutapo su keliais įvykiais.

Pirma, Eneregetikos ministerija, kaip liaudiškai sakoma, padavė į teismą grobuonišką Gazpromą už sutarties nevykdymą. Antra, pareikalauta, kad Lietuvos dujos pakeistų savo vadovą ir du valdybos narius, nes šie nereikalauja iš Gazpromo savo įmonei ir visiems Lietuvos žmonėms teisingos dujų kainos. Ir ši neteisinga dujų kaina bei mažėjančios socialinės investicijos į žmogų pensijų, nedarbo ir kitų pašalpų pavidalu bei kiti veiksniai sudarė sąlygas Vilniuje naujoms jėgoms ateiti į valdžią. Kaip ir kam jie dirbs- parodys laikas. Trečia, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų bei kitų verslo grupių dispozijoje esančios privačios įmonės, kaip spauda teigia, nebegavo finansinės paramos iš įvairių ES Lietuvai skirtų lėšų fondo. Ketvirta, pareikalauta atskirti nuo Gazpromo įmonės Lietuvai priklausančius perdavimo tinklus (rašau liadiškai). Ir t.t.

Kas keisčiausia, kad kiekvienas išpuolis spaudoje ne sekė D. Kreivio galbūt nusižengimus, bet šie buvo paviešinti, išspausdinti dieną- dvi anksčiau?? nei, pavyzdžiui, Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į EK dėl neteisingų Lietuvai Gazpromo teikiamų dujų kainų ar kitų paminėtų veiksnių. Susidaro įspūdis, kad šiais išpuoliais buvo siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo šiuo metu esminių materialių dalykų- Lietuvos ekonominio ir energetinio saugumo užtikrinimo. Be to, kita pusė turėjo būti labai ir labai gerai informuota apie bet kokius Vyriausybės ir Energetikos planus.

Bet kodėl pasirinktas D. Kreivys? Mano nuomone, visų pirma, tai naujas žmogus politikoje. Antra, kaip ir kiti ( Ušackas, Dagys ir kt.)- tai galimi politikai, kurie gali užsiauginti politinius didvidendus ir galbūt net kandidatuoti artimiausiuose ar kituose rinkimuose į pačius aukščiausias šalyje pareigas. Trečia, akivaizdus nenuolaidumas įpratusiems Lietuvos valdžios finansuose šeimininkauti kaip namuose įvairiems asmenims. Nedarant išimčių net saviems. Ketvirta, atsižvelgiant į daugybę išpuolių prieš Tikinčius žmones darau prielaidą, kad tuo norima parodyti, kad Jūs, Tikintieji, geriau į valdžią neikite. Todėl sakau- EIKITe. Bet būkite itin budrūs. Ir penkta, keista, kad šalies vadovė nušalina nuo pareigų žmogų, kuris kaip ir ji apsiėmė kovoti su korupcija. Juk kai žmonės kovojantys su korupcija pradeda kovoti tarpusavyje- laimi Korupcija ir pralaimi verslas ir žmonės. Galbūt, kažkurio iš šių žmonių kova su korupcija yra tik butaforinė? Laikas parodys, tik kažkodėl manau, kad kovai su Korupcija dar neatėjo laikas. Čia kažkodėl prisimenu rūpestingos Marijos žodžius „ jie nebeturi vyno”.

Rodyk draugams


Komentarai (0) | Rašyti komentarą »

Savivaldybių Rinkimai 2011: ar Vilnių prarandame, Lietuvą – irgi?

2011-03-04
dainiusbutautas

Kodėl Rinkimai iš didžiosios?, - nes žmonės balsavo ir balsavo aktyviau, nei anksčiau. Šie rinkimai atskleidė neįtikimą faktą- didesnis balsavusių skaičius per daug nesumažino konservatorių ir per daug nepadidino socialdemokratų balsų. Gal tuomet konseravatoriai taps draugiškesni žmonėms ir daugiau jais pasitikės, nes matyti, kad šios ( konservatoriškos) idėjos yra reikalingos. Žinoma, galima svarstyti, kiek tos konservatoriškos idėjos yra gyvos pačioje partijoje. Mat pakrypusi link neoliberalizmo, bent jau premjeras A. Kubilius, kaip apžvalgininkas G. Mitrulevičius teigia, konservatoriškoji politinė srovė priversta paneigti savo pagrindinius principus: Tradiciją, Šeimą ir nuosavybę. Kodėl?

Akivaizdžiausiai galima palyginti per ekonominius aspektus. Liberalizmas, koks jis yra mūsų krašte, iš esmės nesprendžia jokių socialinių- ekonominių ir tuo labiau jokių kitų problemų, nes viską turi sutvarkyti ne- laisva rinka. Kodėl ne- laisva?, nes A. Smito laisvojoje rinkoje, kaip jis ją įsivaizdavo, nėra vietos korupcijai. Mūsuose gi korupcija tikrai nėra svetimas reiškinys ir netgi labai gajus. Todėl nuolat kyla ekonominės peraugančias į soacialines krizes, kurias papildo finansinių išteklių nuvertėjimas (Keinsas). Todėl nuolat ekonomika tai išgyvena pakilimą, tai- nuosmukį. Visai kaip išgirtoji Vakarų Europa XIX šimtmetyje.

Ir todėl ekonomika išgyvena nuolatinę kaitą tarp ženklios infliacijos ir defliacijos, kuri net labai menka gali išversti iš koto net pačias galingiausias įmones. Infliacijos metu turtas, t.y. nuosavybė, o ypač po to sekančios krizės praranda dalį savo vertės. Dėl įvairių patiriamų krizių skiriasi šeimos bei nyksat tradicinės vertybės. Todėl galima teigti, kad konservatoriškoji srovė linkdama į liberalizmą save ir sumažina, o kartu ir juos remiančių žmonių savimonę. Žinoma, galima pripažinti, kad krizių metu kaip tik sustiprėja tos šeimos, kurios remiasi moralinėmis vertybėmis, bet liberalizmas ir šias yra pasišvoęs sunaikinti. Nes laisvos rinkos apologetams Tradicija, Šeima ir nuosavybė yra kliūtis įgyvendinti savo užmačias. Mat morališkai atsparus žmogus sunkiai pasiduoda pigiems neegzistuojančios utopinės laisvos rinkos principams. Žinoma, utopijose lengva gyventi, bet ar tai mūsų valstybės vystymosi Kelias ir Vizija?

Ši įžanga būtina norint geriau suprasti, kas gi per šiuos rinkimus vis dėl to įvyko. Ypač Vilniuje.

Dabar bandoma šių rinkimų rezultatus nurašyti tautiniams elementams. Bet ar tai visapusišką požiūrį atspindintis bruožas? Gal greičiau noras pabėgti į savo utopinio liberalizmo vizijų kambarėlį, kuriame nėra jokios realybės.

Žinoma, negalima visiškai nuneigti tautinio rinkimų pagrindo, ypač lenkų- rusų aljanso aspektu. Bet, ar žmogus balsuos norėdamas sumenkinti savo ekonominę gerovę ar bent jos menkas perspektyvas? Šio elektorato rinkėjai nėra turtingi žmonės ir greičiausiai yra neturtingi. Kai šildymo sąskaitos viršija mėnesio pajamas, kai rajonų gatvės ir kiemai yra nevalyti ir niekas nesamdo šių žmonių šiam darbui atlikti ir dar, be to, bruka į rankas nemokamam darbui kastuvus, kai kainos didėja, ypač maisto, ir toliau, ir nėra jokių perspektyvų nei dėl darbo nei dėl gerėjančios situacijos, kai neleidžia, kaip teisininkas Ignas Vėgėlė pabrėžė, demokratiniu būdu išreikšti savo nuomonės mitingų metu, kai… tuomet lieka tik viena-  keisti valdžią.

Kas įdomiausia, kad augančias šildymo kainas nulemia aukšta naftos kaina bei aukšti komunalinių paslaugų įkainiai. Ir nauja valdžia vargu bau ar galės čia ką nors pakeisti. Mat neteko girdėti, kad tiek lenkakalbių, tiek rusų išrinkti atstovai ką nors būtų nuveikę, kad šios kainos būtų mažesnės. Antra, šią situaciją gali sušvelninti socialiai jautri valdžios (Seimo, savivaldybių) pozicija. Bet priešingai, vietoj tokios socialiai jautrios pozicijos valdžia demonstruoja ekonomiškai kietą, kurios net neapsiverčia liežuvis vadinti ekonomiška. Tokiu būdu valdžia vietoj spręsdama problemas ir užkirsdama galimas socialines krizes, kurios linkusios pernelyg dažnai peraugti į politines ir ekonomines, jas tik pagilina.

Akivaizdu, kad šie rinkimai yra rimtas ir labai rimtas perspėjimas partijoms, kurios planuoja ruoštis artėjantiems Seimo rinkimams. Be to, ši politinė sistema, kaip mini pašnekovas Gintaras, tokiame būvyje kokiame yra, nebeturi jokios ateities vizijos, o pasak Igno- realios dešinės lyg ir nesimato. Keista ir tai, kad šiuose rinkimuose visos partijos laimėjo, bet juk taip nebūna. Kažkas visuomet pralaimi. Ir šiuo atveju pralaimėjo Krikščioniškoji Demokratija, be kurios visa dabartinė politinė sistema paskęsta utopinėse iliuzijose ir praranda realybės pojūtį. Todėl pralaimi ir visa Lietuva. Paantrinant Gintarą- kartu ir be tikrosios socialdemokratijos ši politinė sistema taip pat nėra pilnutinė. Betgi iki kitų Seimo rinkimų yra pakankamai laiko. Tad žmonės- jumyse visos viltys.

Čia norisi baigti optimistine nata, kai Žemės ūkio ministro viena studentė paklausė, kai valdantieji (1926 m., Kaunas) išblaškė taikų, studentų mitingą, kas dabar bus, M. Krupavičius atsakė: „ aš tikiu lietuvių tautos genijumi“. O Jūs?

Rodyk draugams


Komentarai (0) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt