dainiusbutautas-46.jpg" /> Kaip žinome, netiesioginiams mokesčiams priskiriami PVM, akcizai, muitai ir kiti mokesčiai susiję su prekių ir paslaugų pirkimu ir pardavimu.
Ateinančių 2010 metų valstybės biudžete numatyta sulaukti santykinai daugiau įplaukų iš netiesioginių mokesčių. Tokia netiesioginių mokesčių reikšmė valstybės biudžete kasmet vis didėja. Didėja dėl kelių priežasčių: pirma, santykinai mažėja tiesioginių mokesčių dalis; antra, dėl infliacijos, nes ”augant” kainoms didėja ir pardavimai, o todėl ir PVM įplaukos; trečia, didėja patys PV Mokesčiai.
Tokia mokesčių sistema, kai remiamasi netiesioginiais mokesčiais vadinama regresine mokesčių sistema. Ji tokia vadinama dėl to, kad juos pagrinde sumoka neturtingi žmonės, todėl juos dar vadina “vargo” mokesčiais. Tokiam pavadinimui kažkada pritarė ir buvęs finansų ministras A. Butkevičius.
Netiesioginiai mokesčiai iš tiesų ekonomiką veikia dvejopai: didina kainas ir todėl, kaip ir infliacijos atveju, mažina perkamąją galią, todėl mažėja gamyba ir užimtumas. Todėl mažėja įplaukos į biudžetą. Dr.G.Nausėda mini, kad pastarasis 2009 m. rugsėjo mėnesio PVM padidinimas kol kas, kiek galima suprasti iš vieno mėnesio rezultatų, duoda tik pusę tikimo rezultato.
Be to, didėjant kainoms, t.y. infliacijai, didėja palūkanų norma, todėl, pasak J.M.Keinso, mažėja investicijos. Ekonomistas pripažįsta, kad dėl infliacijos kapitalas praranda savo vertę ir gali būti net nebeatkurtas.
Nepaisant autoritetingų ekonomistų nuomonės, netiesioginių mokesčių reikšmė valstybės biudžete vis didėja. Nors jau prieš keletą metų EK perspėjo Lietuvą dėl pernelyg regresinės mokesčių sistemos. Kodėl FM, politikai neatsižvelgia į šiuos perspėjimus?
Pirma, klaidingai manoma, kad netiesioginiai mokesčiai yra neutralūs. Antra, klaidingai suvokiama mokesčių regresijos esmė. Mat manoma, kad užtenka, kad Gyventojų pajamos būtų apmokestintos proporciškai ir jau bus įgyvendinta proporcinė mokesčių sistema.
Nieko panašaus! Pamirštama elementari detalė- būtent, pats PV Mokestis. Mat uždirbantis 1000 litų vartojimui išleidžia, pavyzdžiui 500 litų. Taip pat jis, pavyzdžiui, sumoka 30 procentų GPM. Tokiu būdu jis vien tik PVM (21 procentas) išleidžia 105 litus ir dar 300 litų GPM. Tokiu būdu jis sumoka šių dviejų mokesčių 405 litus arba 40,5 procento nuo gaunamų 1000 litų pajamų. Tuo tarpu žmogus uždirbantis 10 000 litų vartojimui išleidžia apie 2000 litų. Tuomet jis sumoka 420 litų PVM ir 3000 litų GPM. Tokiu būdu iš šių dviejų mokesčių suma siekia 3420 litų arba, nesunku apskaičiuoti, 34,2 procento nuo uždirbtos sumos. Kaip matyti gaunasi 6,3 procentų disbalansas neturtingo žmogaus nenaudai. Todėl ir susidaro regresinė mokesčių sistema. Be to, uždirbantis 10 000 litų tam tikrą dalį investuoja ir gauna papildomų pajamų. Todėl regresija tik gilėja. Tiesa, neskaičiuoju neapmokestinamojo GPM minimumo.
Todėl dėl PVM susidaro regresija turtingo žmogaus naudai, ir neturtingo žmogaus nenaudai. Šią neteisingą regresiją ir išlygina, turi išlyginti didesni kapitalo mokesčiai.
Kita vertus, turtingas žmogus dėl tokios regresinės mokesčių sistemos daug daugiau praranda, nes, kadangi neturtingų žmonių Lietuvoje yra dauguma, dėl PVM didėjimo vartojimas sumažėja reikšmingai, todėl mažėja kapitalo grąža ir vėl gi mažėja investicijos. T.y.- turtingų žmonių pajamos turėtų sumažėti daug daugiau, negu jis sutaupo nesumokėdamas keletą papildomų litų, kaip kapitalo mokesčių.
Be to, didėjant kapitalo mokesčiams, kaip teigia ekonomistai, berods, E.S.Felpsas, didėja vartojimas bei sumažėja kapitalo vartojimas, todėl padidėja ribinis kapitalo produktas ir kapitalo grąža. Didėjant kapitalo apmokestinimui, tikėtina, kad padidės pilietinis aktyvumas. Nes mokantis didesnius kapitalo mokesčius kapitalo naudotojas bus suinteresuotas daugiau skirti laiko prižiūrėti ar jie teisingai valdžios išleidžiami.
Todėl, galima teigti, kad mokesčių sistemai esmingai reformuoti reikalinga: a) ekonominis išprusimas; b) tyra intencija; c) blaivus protas ir gera nuotaika. Na, bent šito iš mūsų politikų ir ministrų tikrai neatimsi.
patiko (2)
