Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Savivaldybių Rinkimai 2011: ar Vilnių prarandame, Lietuvą – irgi?

2011-03-04
dainiusbutautas

Kodėl Rinkimai iš didžiosios?, - nes žmonės balsavo ir balsavo aktyviau, nei anksčiau. Šie rinkimai atskleidė neįtikimą faktą- didesnis balsavusių skaičius per daug nesumažino konservatorių ir per daug nepadidino socialdemokratų balsų. Gal tuomet konseravatoriai taps draugiškesni žmonėms ir daugiau jais pasitikės, nes matyti, kad šios ( konservatoriškos) idėjos yra reikalingos. Žinoma, galima svarstyti, kiek tos konservatoriškos idėjos yra gyvos pačioje partijoje. Mat pakrypusi link neoliberalizmo, bent jau premjeras A. Kubilius, kaip apžvalgininkas G. Mitrulevičius teigia, konservatoriškoji politinė srovė priversta paneigti savo pagrindinius principus: Tradiciją, Šeimą ir nuosavybę. Kodėl?

Akivaizdžiausiai galima palyginti per ekonominius aspektus. Liberalizmas, koks jis yra mūsų krašte, iš esmės nesprendžia jokių socialinių- ekonominių ir tuo labiau jokių kitų problemų, nes viską turi sutvarkyti ne- laisva rinka. Kodėl ne- laisva?, nes A. Smito laisvojoje rinkoje, kaip jis ją įsivaizdavo, nėra vietos korupcijai. Mūsuose gi korupcija tikrai nėra svetimas reiškinys ir netgi labai gajus. Todėl nuolat kyla ekonominės peraugančias į soacialines krizes, kurias papildo finansinių išteklių nuvertėjimas (Keinsas). Todėl nuolat ekonomika tai išgyvena pakilimą, tai- nuosmukį. Visai kaip išgirtoji Vakarų Europa XIX šimtmetyje.

Ir todėl ekonomika išgyvena nuolatinę kaitą tarp ženklios infliacijos ir defliacijos, kuri net labai menka gali išversti iš koto net pačias galingiausias įmones. Infliacijos metu turtas, t.y. nuosavybė, o ypač po to sekančios krizės praranda dalį savo vertės. Dėl įvairių patiriamų krizių skiriasi šeimos bei nyksat tradicinės vertybės. Todėl galima teigti, kad konservatoriškoji srovė linkdama į liberalizmą save ir sumažina, o kartu ir juos remiančių žmonių savimonę. Žinoma, galima pripažinti, kad krizių metu kaip tik sustiprėja tos šeimos, kurios remiasi moralinėmis vertybėmis, bet liberalizmas ir šias yra pasišvoęs sunaikinti. Nes laisvos rinkos apologetams Tradicija, Šeima ir nuosavybė yra kliūtis įgyvendinti savo užmačias. Mat morališkai atsparus žmogus sunkiai pasiduoda pigiems neegzistuojančios utopinės laisvos rinkos principams. Žinoma, utopijose lengva gyventi, bet ar tai mūsų valstybės vystymosi Kelias ir Vizija?

Ši įžanga būtina norint geriau suprasti, kas gi per šiuos rinkimus vis dėl to įvyko. Ypač Vilniuje.

Dabar bandoma šių rinkimų rezultatus nurašyti tautiniams elementams. Bet ar tai visapusišką požiūrį atspindintis bruožas? Gal greičiau noras pabėgti į savo utopinio liberalizmo vizijų kambarėlį, kuriame nėra jokios realybės.

Žinoma, negalima visiškai nuneigti tautinio rinkimų pagrindo, ypač lenkų- rusų aljanso aspektu. Bet, ar žmogus balsuos norėdamas sumenkinti savo ekonominę gerovę ar bent jos menkas perspektyvas? Šio elektorato rinkėjai nėra turtingi žmonės ir greičiausiai yra neturtingi. Kai šildymo sąskaitos viršija mėnesio pajamas, kai rajonų gatvės ir kiemai yra nevalyti ir niekas nesamdo šių žmonių šiam darbui atlikti ir dar, be to, bruka į rankas nemokamam darbui kastuvus, kai kainos didėja, ypač maisto, ir toliau, ir nėra jokių perspektyvų nei dėl darbo nei dėl gerėjančios situacijos, kai neleidžia, kaip teisininkas Ignas Vėgėlė pabrėžė, demokratiniu būdu išreikšti savo nuomonės mitingų metu, kai… tuomet lieka tik viena-  keisti valdžią.

Kas įdomiausia, kad augančias šildymo kainas nulemia aukšta naftos kaina bei aukšti komunalinių paslaugų įkainiai. Ir nauja valdžia vargu bau ar galės čia ką nors pakeisti. Mat neteko girdėti, kad tiek lenkakalbių, tiek rusų išrinkti atstovai ką nors būtų nuveikę, kad šios kainos būtų mažesnės. Antra, šią situaciją gali sušvelninti socialiai jautri valdžios (Seimo, savivaldybių) pozicija. Bet priešingai, vietoj tokios socialiai jautrios pozicijos valdžia demonstruoja ekonomiškai kietą, kurios net neapsiverčia liežuvis vadinti ekonomiška. Tokiu būdu valdžia vietoj spręsdama problemas ir užkirsdama galimas socialines krizes, kurios linkusios pernelyg dažnai peraugti į politines ir ekonomines, jas tik pagilina.

Akivaizdu, kad šie rinkimai yra rimtas ir labai rimtas perspėjimas partijoms, kurios planuoja ruoštis artėjantiems Seimo rinkimams. Be to, ši politinė sistema, kaip mini pašnekovas Gintaras, tokiame būvyje kokiame yra, nebeturi jokios ateities vizijos, o pasak Igno- realios dešinės lyg ir nesimato. Keista ir tai, kad šiuose rinkimuose visos partijos laimėjo, bet juk taip nebūna. Kažkas visuomet pralaimi. Ir šiuo atveju pralaimėjo Krikščioniškoji Demokratija, be kurios visa dabartinė politinė sistema paskęsta utopinėse iliuzijose ir praranda realybės pojūtį. Todėl pralaimi ir visa Lietuva. Paantrinant Gintarą- kartu ir be tikrosios socialdemokratijos ši politinė sistema taip pat nėra pilnutinė. Betgi iki kitų Seimo rinkimų yra pakankamai laiko. Tad žmonės- jumyse visos viltys.

Čia norisi baigti optimistine nata, kai Žemės ūkio ministro viena studentė paklausė, kai valdantieji (1926 m., Kaunas) išblaškė taikų, studentų mitingą, kas dabar bus, M. Krupavičius atsakė: „ aš tikiu lietuvių tautos genijumi“. O Jūs?

Patiko (0)

Rodyk draugams


Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



2007 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt :: Dizainas: IMPartner