Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Naujos ekonomikos stabilaus augimo gairės. Pagal Keinsą (II).

2011-10-13
dainiusbutautas

Priežastys, kurios gali paaiškinti aktualų ekonomikos stabilų augimą :

  • I. Polinkis pirkti, BVP ( pajamos), užimtumas (darbo kiekis), iš kurių pastarieji du susieti per multiplikatorių, kuris neturi daug viršyti 1 ,t.y. išlaikyti teigiamas tendencijas.

Ir iš tiesų polinkis pirkti ( ribinis)  buvo nusilpęs tik 2002-3 m., kai Lietuvos ekonomika stipriai augo (7-10 proc.), bet šalyje vyravo defliacija ( -1 ir -1,3 proc.) ir nedarbas (13,5 ir 12,5 proc.), ir 2010m. (šiuo atveju kiek stipriau). Polinkis pirkti pasiekęs 1999m. aukštumas greitai išsikvėpė, nes nebuvo palaikomas augančio užimtumo, investicijų ir pinigų politikos, kai 2005-2008m. šie veiksniai didėjo sparčiau. Tuo tarpu multiplikatorius kiek ryškesnis 2002 m., dėl 3 proc. per metus sumažėjusio nedarbo prie 7 proc. padidėjusio BVP, greitai „išsikvėpė” dėl ekonomikos augimo sąlygoto kelerius metus trukusios mažos infliacijos bei nuosaikaus nedarbo lygio mažėjimo, taip pat sparčiau pradėjo didėti 2005m. ir šį kartą užsilaikė iki pasiekė piką 2008m.  Šis noras vis daugiau pirkti 1999m. greitai išsibaigė, priešingai nei 2005 m. Tam galėjo turėti įtakos BVP ir pinigų kiekio panašus augimas pirmuoju atveju .   Be to, kaip minėta, skyrėsi užimtumo ir BVP tendencijos. Akivaizdu, kad šių veiksnių tarpusavio reikšmės, kaip savalaikis Keinso perspėjimas,  aiškiai dar 2005 m. pranešė, kaip gelstantys lapai,  apie gresiantį ekonomikos perkaitimą ir nuosmukį. Užtat rudenį galima ir pagrybauti. Ir tai kiek sušvelnina žmogiškuosius netobulumus. Kitas dalykas, kad užimtumui daug sparčiau augant nei BVP sukuriamas socioekonominės sistemos netvarumas, kuris neprisideda prie ekonomikos subalansavimo. Todėl geriausia, kai nedarbo lygis mažėja palaipsniui po 1-1,1 proc. per metus. Be to, pirkimo polinkis neturėtų didėti daug sparčiau, nei pati ekonomika. Šis santykinis dydis tikrai neturi viršyti 10 proc. augimo per metus ir siekti vidutiniškai 4-5 proc. Bet neturėtų ir lėčiau. Kaip ir užimtumas, kuris turi kiek platesnę amplitudę.

•II. Ribinis kapitalo ( pelno) produktas, palūkanų norma ir investicijos.

Kaip ir ekonomikos ryškūs investicijų pokyčiai sukuria netvarius procesus. Todėl saikinga palūkanų normos ir naudos dėl  būsimo kapitalo pajamų dinamika derėsis su saikingomis investicijomis. Kitu atveju ekonomika gali išsibalansuoti. Tai patvirtina ir situacijos Lietuvoje analizė 1998-2010 metais. Be to, ne mažiau svarbu, kad palūkanų norma, kaip ir kad nedidėtų, svarbu ir kad smarkiai nekristų. Todėl patikimiau būtų palaikyti tvarią palūkanų normą. Tuomet būtų galima prognozuoti ir darnų ir saugų ekonomikos ir investicijos augimą bei pastovią pelno normą.  Kai investicijų ir kapitalo (pelno) augimas pasiekė piką (2007m.), netoli ir galingas nuosmukis. Kuris seka ankstesnį pakilimą- ir kuo staigesnis ir ilgesnį laikotarpį (?) vyksta investicijų ir kapitalo ( pelno) augimas, tuo staigesnį nuolydį vėliau tenka išgyventi. Investicijos, tiesa, palaipsniui atsistato, bet dargi nepasiekė 1999m. lygmens. Pelno gi augimas 2010 metais rodo verslo naujas galimybes prisitaikyti ir sėkmingai verstis pakitusiomis sąlygomis.

•III. Užimtumas, darbo užmokestis ir  stabilios kainos.

Darbo užmokestis didėja paraleliai užimtumui- kai užimtumas didėja ryškiai, tai ir darbo užmokestis auga sparčiau ir atvirkščiai, kai užimtumas didėja lėčiau, tai ir darbo užmokestis auga lėčiau. Todėl ir kainų stabilumas būtų akivaizdesnis, nors užimtumo stabilumo dar negarantuoja. Tai iššauks produkcijos augimą, kurį lydės ir kainų augimas, nes trumpu periodu augs ir ištekliai (apimtys ir kaina).

Lietuvos ekonomikos atveju galima pastebėti kiek išskirtinį iš šios Keinso situacijos atvejį, kai užimtumas   didėjo daug sparčiau nei darbo (bruto) užmokestis ( kaip ir BVP atveju).   Tai sąlygojo kainų ( infliacijos) ypatingai spartų augimą.  Šiuo atveju, 1proc. sumažėjęs nedarbo lygis turėjo kainoms ( infliacijai, t+2 periodu) beveik dvigubai daugiau įtakos, nei 100 litų padidėjęs darbo užmokestis.  Kaip matyti, ši sistema taip pat prieš 2-3 metus gali įspėti apie gresiantį ekonomikos nuosmukį. Nuosaikus nedarbo lygio augimas turėtų didesnės reikšmės tvariam neinfliacinės ekonomikos augimui, nei darbo užmokesčio pokyčiai. Bet ši prielaida gali galioti tik į infliaciją linkusioje ekonomikoje (mūsų šalies atveju), kai darbo užmokestis nuvertėja dėl infliacijos palyginti sparčiai, todėl vis daugiau asmenų samdoma.

•IV. Investicijos ir ribinis kapitalo produktas.

Šios prielaidos daugiau išreiškia ne pačios sistemos stabilumą, kiek permainas ekonomikos pokyčio krypties momentu. Tai reiškia, kad investicijų augimas ( mažėjimas) neigiamai ( teigiamai) įtakoja ribines kapitalo pajamas neilgu periodu.  Ir iš tiesų tyrimas išskiria ekonominės sistemos lūžio taškus 2000 ir 2008 metais, po kurių sekė tam tikras nuosmukis. Skirtumas tas, kad 2000-1 m. investicijos išlaikė teigiamą augimą, kai tuo tarpu po 2007 m.  investicijų augimo jau 2009- jos pradėjo mažėti.  

Išdava: darbo užmokesčio, užimtumo, investicijų ir BVP bei infliacijos sąsaja išskiria, kad infliacija yra neprognozuojamų arba netinkamai prognozuojamų ekonominių procesų išdava. Savo ruožtu, infliacijos, kaip ydingos ekonomikos išdavos, veiksmingumas pačios ekonomikos atžvilgiu pasireiškia alerginiu šoku, kurio metu ekonominė sistema įgyja nepakankamumo požymių ,t.y. nori, bet negali panaudoti  savo privalumų. Kaip ir perkamosios galios atveju, pasak T. Maltuso, neturtingas žmogus nori daugiau pirkti, bet neįgali, o turtingas įgali, bet nenori.

Patiko (0)

Rodyk draugams


Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



2007 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt :: Dizainas: IMPartner