Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Kokio bankininko reikia Lietuvai?

2011-04-12
dainiusbutautas

Kažkaip visai tylomis baigia savo kadenciją gerb.  R. Šarkinas ir dar tyliau į CB ateina naujasis vadovas dr. V. Vasiliauskas. Ir tą tylumą savo “debesėliais” užstojo, matyt, atsitiktinai kilę skandalai ir interpeliacijos su įvairiais ministrais. Ateina taip tyliai, lyg šis postas būtų visiškai nereikšmingas. Taip toli gražu nėra. Pirma, tai bene vienintelė šalyje organizacija įstatymiškai atsakinga už kainų stabilumą. Antra, nuo CB nemenka dalimi priklauso kokia palūkanų norma bus Lietuvoje. Trečia, CB suburti profesionalių ekonomistų ir finansininkų bei kitų sričių mokslininkai atlieka daugybę studijų, apžvalgų, vertinimų, kurie yra reikšmingi bendro makroklimato krypčių bei tendencijų šalyje formavimuisi ir vystymuisi. Tiesa, šios kryptys kartais yra įvairios. Ketvirta, tai pakankamai solidi ir turtinga įstaiga. Ir penkta, be to, Nepriklausoma.

Todėl ir CB vadovo skyrimas turi vykti kaip galima skaidriau, renkantis iš kelių galimų kandidatų, viešai išdiskutuojant ne tik bankininko programą, kompetenciją, bet ir jo savybes. Kodėl tai svarbu?

Pirmiausiai glaustai apžvelkime, kas vyksta aplinkui. Japonijos AE katastrofa ( vadinkime dalykus savais vardais), neramumai Libijoje ir visame naftos turtingame pasaulyje vykstantis dėl tų pačių problemų, kurios ir mūsų krašte yra itin opios: skurdo, korupcijos, mažų atlyginimų, menkos galimybės tobulėti, kilti karjeroje, vystyti nuosavą ir nepriklausomą verslą. Taip pat svarbu, kad šis ” naftos karas” bei AE krizė Japonijoje neleidžia taip sparčiai prisikelti iš nuosmukio, kaip norėtųsi. Kita vertus, gal ir gerai, nes per spartus atsigavimas dar neaišku kuo baigtųsi- ar ne nauja krize. Kodėl tokia pesimistine nuotaika, sakysite? Gal greičiau realistine- mat bent mūsuose kol kas negirdėti bent kiek gilesnių analizių, kuriose būtų atskleista krizės priežasčių visuma. Tiesa, pavieniai ir gana neblogi bandymai paaiškinti krizę yra, bet ar jų fragmentiškas pateikimas visuomenei išsprendžia pažinimo problemas. Žinoma, iš klaidų mokomasi, tad tai kiek ir apramina. Be to, artimesnių kaimynų kartais ne visai prognozuojamas elgesys bei nuolat palaikoma įtampa neleidžia užmigti.

vidinių veiksnių galinčių vienokiu ar kitokiu būdu pakreipti įvykių eigą šalies ekonomikoje ir ne tik, tai be tų pačių arabų pasaulio problemų: skurdo, korupcijos, itin menko pragyvenimo lygio, ribotos galimybės tobulėti ir kurti nuosavą verslą prisideda emigracija, gimstamumo mažėjimas, šeimų instituto problema, švietimos ir sveikatos, viešojo saugumo sistemų netobulumai, visuotinis nusivylimas dėl negerėjančios situacijos šalyje, jaunimo ir kitų gyventojų grupių nenoro surišti ateitį su Tėvyne Lietuva

Kai kurie rodikliai gali nuteikti ir optimistiškai- nebedidėja nedarbas ( natūralu- artėja vasara), gal atsigaus statybos, pagyvės eksportas, plėsis žemės ūkio kultūrų pasėlių plotai ir t.t. Bet- didėjant infliacijai kartu dar daugiau didėja importas, niekur neišnyko biudžeto ir Sodros deficito problema, netvarkomi kiemai ir gatvės miesto pakraščiuose.

Visa tai, nors ir tikrai nepriklauso nuo CB vadovo- vis dėl to suponuoja tam tikrą ekonomikos vystymosi apribojimų ir galimybių sprendinių lauką. Akivaizdu, kad esamų spręstinų problemų akivaizdoje laukia nauji ir rimti iššūkiai ir ne kas kitas, o naujasis CB vadovas galėtų įnešti šviežio oro gūsį į sustabarėjusio ir nenorinčio efektyviau dirbti ne tik valstybės aparato, bet ir monopolistinių struktūrų ešeloną riedantį ne visada suprantama kryptimi. Kartais net žemyn. Be to, suokalbis tarp šių struktūrų, kaip pažymi ekonomistai, visuomet baigiasi technologinės pažangos ir atsinaujinimo lėtėjimu bei kainų kilimu.

Ilgamečiai tyrimai ir patirtis bei praktika parodo, kad CB priskirtas reikalavimas vykdyti stabilių kainų politiką nėra iš piršto laužtas. Pavyzdžiui, ne vienoje ES valstybė infliacijai yra uždėtas „apynasris“- infliacijos lubos, t.y. riba kurios valstybei nevalia peržengti. Ši riba yra skirtinga, bet neviršija 3 proc. Pavyzdžiui ECB yra nustatęs 2 proc. ribą, Austrija- 2,5, Australija- 3 proc. (Leika M. „FINANSŲ SISTEMOS STABILUMAS - CENTRINIO BANKO TIKSLAS”. Pinigų studijos. Nr1. 2008 m.). Kaip matyti, finansų stabilumas net ir CB redaguojamame reikšmingame leidinyje Pinigų studijos, visų pirma, suprantamas, kaip kainų stabilumas. Be to, akivaizdu, kad vieną iš krizės priežasčių- prieš tai sekusią infliaciją gerokai viršijusią 3 proc. normą ( 2004-2,9;… 2008 m.- 8,5 proc.) paskatino pernelyg liberalinis CB požiūris į kainų stabilumą.

Neveltui Rogofas pripažįsta, kad norint užtikrinti kainų stabilumą- būtinas toks bankininkas, kuris infliacijos nemėgtų daugiau, nei kas kitas šalyje. Taip pat infliacijai yra svarbus CB nepriklausomumas. Tai pažymima kitame CB leidinio straipsnyje (Povilaitis B. Centrinių bankų savarankiškumas ir nepriklausomybė. Pinigų studijos. Nr 3,p. 5-12, 1998m. Vilnius).

Ar nemėsgta infliacijos naujasis CB vadovas dr. V. Vasiliauskas? Kadangi iš TV reportažų to nesužinosi, reikia tą klausimą užduoti tiesiogiai. Ir tokia galimybė pasitaikė puikiai VU organizuotoje konferencijoje apie mokesčius ir konkurencingumą. Nors taip ir nesupratau, kas pirmiau- mokesčiai ar konkurencingumas? Į klausimą, kuri užduotis  CB pasiekus finansų stabilumą yra svarbesnė- infliacija ar užimtumas, būsimasis CB vadovas atsakė vienareikšmiškai: Įstatymu yra numatyta, kad CB yra atsakingas už kainų stabilumą, bet kainų stabilumas yra „fikcija”. Nes mūsų valiuta yra „pririšta”. Kainų stabilumas yra vykdančiosios valdžios prerogatyva.  Vadinasi, tame tarpe ir Finansų ministerijos, kuriame būsimasis CB vadovas ilgą laiką dirbo ir turi nemenką būrį bendraminčių. Tuo labiau, kad, būtent, šią konferenciją ir atidarė finansų ministrė I. Šimonytė, mano manymu, perskaičiusi visai neprastą pranešimą, glaustai apibendrinantį platų mokesčių problemų lauką Lietuvoje. Tik valdžios bandymas būti „ mokesčių dizaineriais” paliekant tautai tik troškimą suprasti, kiek bet ne kokie mokesčiai reikalingi, man asmeniškai sukelia Nepasitikėjimo jausmą.

Bet… praėjusio kainų šuolio ( 2004-2008m.) metu, kuris baigėsi katastrofišku nedarbo lygiu ir neįsivaizduojama emigracija, kai 2010 m. keletos mėnesių bėgyje iš Lietuvos išvyko vieno iš 5 didžiausių miestų dydžio žmonių grupė,  CB ir Vyriausybės vadovai vėlgi vienas kitą kaltino dėl infliacijos ir ragino vienas kitą imtis priemonių, kad infliacija būtų sustabdyta. 

Reziumė: infliacija bus. Gal net didelė. Kaip su ja kovoti? Pirmiausiai, būtina, pasak racionaliųjų lūkesčių, žinoti, kokio dydžio ta infliacija bus. Todėl būtina iš anksto jai ruoštis visais trimis lygiais- žmonėms, verslui ir valstybei. Apie tai, jeigu bus įdomu- kitame laiške… Be to, infliacija mažina perkamąją galią, todėl turėtų sumažėti vartojimas ir gamyba. Ir valstybės biudžetas. Tad kas gi mūsų laukia iš tiesų? Tiesa, matyt, vėl turėtų didėti palūkanų norma..

Patiko (1)

Rodyk draugams


Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



2007 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt :: Dizainas: IMPartner