Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Kodėl klasikai mėgsta keinsistinius sprendimus?

2011-08-18
dainiusbutautas

Vakarykštė „Savaitės atgarsių” ( 2011 m. rugpjūčio 17 d.) laida prasidėjo trijų finansų guru- Finansų ministrės I. Šimonytės, finansų analitiko S. Jakeliūno ir SEB banko prezidento patarėjo, analitiko dr. G. Nausėdos Keinso ekonomikos išsižadėjimo. Neva keinsistinis valstybių skolinimasis pridaro daugiau bėdų, nei sukuria gerovės. 

Bet ar taip yra iš tiesų? Pirmiausiai turėtume prisiminti, kad Keinsas iš tiesų ekonomikos augimo siekia ir per vartojimo augimą, kuris priklauso ir nuo to ar ateityje tikimasi atlyginimų augimo. Tokio ekonomikos augimo (atsigavimo) būtina sąlyga, kad polinkis vartoti turi būti didesnis nei polinkis investuoti. T.y. pirmiau turime skatinti žmonių pajamų augimą, o investicijos didėja dėl perkamosios galios ir eksporto augimo. Žinutė apie Vokietijos ( JAV panašiai) ekonomikos tendencijas ir būklę, būtent, ir charakterizuoja tokį pobūdį, kad žmonių pajamos turi didėti pirmiau: „2010 m. Vokietijos ekonomikos augimas siekė 3,6 proc., nes mažėjantis nedarbo lygis paskatino vartotojus išleisti daugiau pinigų, o kompanijos padidino investicijas” (ELTA 2011 sausio mėn. 21 d. 13:02).  Tuo tarpu dėl infliacijos mažėja žmonių ir įmonių pajamų perkamoji galia, todėl mažėja ir investicijos. Be to, dėl infliacijos yra priimami klaidingi investiciniai sprendimai, nes infliacinis augimas priimamas, kaip gamybos augimas. Tuomet susidaro gamybos pajėgumų perteklius ir didėja gamybos sąnaudos. Todėl Keinso ekonomikoje infliacija ir nėra priimtina. Tuo tarpu šiandien ypatingai aktualūs valstybės biudžeto deficitai yra vienas iš esminių infliacijos šaltinių, nes monopolizuotoje ekonomikoje tiesiog trūksta smulkios gamybos ir prekybos pasiūlos. Todėl ir teigti, kad Keinsas skatina infliacinę politiką siekiant padidinti biudžeto deficitus nėra sąžininga. Be to bene didžiausias XX amžiaus ekonomistas, pasak P. Samuelsono, yra pripažinęs (1 ir 2 p.):

  • 1. Pasak Lenino, kapitalistinę sistemą galima sugriauti išbalansavus jos finansus;
  • 2. Valstybės per infliaciją nepastebimai nuskurdina šalies gyventojus;
  • 3. Be to, dėl infliacijos kapitalas gali prarasti savo vertę ir net būti nebeatkurtas.

Akivaizdu, kad šie pastebėjimai patvirtina, jog keinsistinėje ekonomikoje nėra vietos infliacijai ir Ekonomikos mąstytojui rūpėjo ne tik valstybės biudžetas bei skurstančių likimai, bet ir įmonių nuosavybės tvarumas.

Tad apie ką kalbėjo visą laidą finansų guru? Tiesą sakant, iš pradžių nuneigę keinsistinius principus, jie pradėjo siūlyti minėtus Keinso ekonomikos atsigavimo receptus. Visko iš atminties negaliu prisiminti, bet pvz. Jakeliūnas pripažino, kad būtina didinti vidaus vartojimą. Kadangi, savo ruožtu,   G. Nausėda ir I. Šimonytė pripažino, kad dėl globalios ekonomikos problemų eksportas palaipsniui lėtėja, akivaizdu, kad ir jie netiesiogiai pritaria vidaus vartojimo atgaivinimo būtinybei.

Nesutarimas gali kilti tik dėl to, kaip tą padaryti. Klasikinės ekonomikos šalininkai, drįstu taip teigti, Šimonytė, Nausėda ir Jakeliūnas  iš tiesų ekonomikos augimo galimybes temato per infliacijos augimą. Na, Jakeliūnas dar per importo (automobilių PVM). Ir tai yra viena iš klasikinės ekonomikos principų, nes tokiu būdu sumažinami atlyginimai. Todėl gamybos savikaina mažėja ir  galima pigiau parduoti gaminius,neva įdarbinti daugiau žmonių. Toks požiūris į gamybą yra sveikintinas, tik bėda ta, kad atlyginimams dėl infliacijos mažėjant kainos paprastai nemažėja, o tik didėja (Lietuva 2006-2008m.). Nors dar Šv. Tomas Akvinietis ( Teologija suma) yra pripažinęs, kad darbo užmokestis turi užtikrinti, kad šių pajamų užteks išlaikyti šeimą ir būtų užgarantuotos prigimtiniam žmogiškam orumui deramos gyvenimo sąlygos. Be to, ekonomikos augimo metu kaip tik dėl atlyginimų didėjimo į statybų sektorių plūstelėjo daugybė žmonių norinčių užsidirbti orų atlyginimą. Vėliau patyrus nuosmukį šie ne tik prarado darbą, bet ir pareikalavo bedarbio išmokų. Tokias infliacines socialiai nejautrias ekonomikos augimo galimybes Keinsas kaip tik ir kritikavo.

Todėl galima pripažinti, kad biudžeto deficitai yra klasikinės ekonomikos principinė pasekmė ir nesėkmė, kurią gerai įsisavinę yra ir socialistai (Graikija, Portugalija ir kt.).

Keinsas gi siūlo peržiūrėti, kaip pasiūlos ir paklausos elastingumas kinta kintant pinigų kiekiui. Taip pat svarbu peržiūrėti, kaip šie papildomi pinigai veikia pajamų ir ūkio apyvartumą, kuris priklauso nuo efektyvios paklausos ir kaip ši pasiskirsto tarp: kainų, darbo užmokesčio, gamybos ir užimtumo augimo. Taip pat augimo kokybei ( aut. siūlomas terminas) svarbu, kokio pinigų apyvartumo įmonės ir žmonės tikisi ateityje, o investicijų multiplikatoriaus dydis priklausys ir nuo būsimų pajamų pasiskirstymo tarp įvairių socialinių grupių. Tuo tarpu pinigų kiekis efektyvią paklausą veikia pirmiausiai per palūkanų normą. Ir tai tik Keinso Kainų teorijos ( 1936m.) analizės pradmenys.

Klasikų teorijos tęsėjai racionaliųjų lūkesčių, kurių bruožus galima aptikti ir Keinso ekonomikos teorijoje, šalininkai (Kydlandas, Preskotas) pripažįsta, kad norint pasiekti mažos infliacijos ir mažo nedarbo ekonominės politikos kūrėjams būtina investuoti į gerą reputaciją ir atstatyti bei padidinti Pasitikėjimą . Bet klausimas ar nesąžiningas, matyt, nesąmoningas, priėjimas prie ekonomikos krizių priežasčių išsiaiškinimo gali paskatinti racionalius sprendimus išlieka atviras. Kiek suprantu, problemų atitolinimas nėra jos sprendimas, o sąžiningumo trūkumas pripažįstant problemų priežastis gali tik pagilinti esamas problemas. Mat ir bet kuriai ligai išgydyti būtina kuo tikslesnė diagnozė. Viltis viena, žmonės ir įmonės pagal tai  kas bei kaip sakoma ar nesakoma taip pat gali daryti atitinkamus efektyvius ir konkurencingus sprendimus. Aišku viena, investicijos į mokslą atsiperka visuomet ir didina bendrą žinių lygį šalyje bei pasaulyje.

Patiko (2)

Rodyk draugams


Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



2007 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt :: Dizainas: IMPartner