Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Kas bendro tarp ekonomisto Nausėdos pasiūlos ir sociologo Lazutkos paklausos?

2011-03-24
dainiusbutautas

Daugelį amžių mąstytojai, praktikai ir teoretikai, ekonomistai ir kiti mokslininkai diskutuoja, kas pirmiau- paklausa ar pasiūla. Ginčas- diskusija, kurių Lietuvos ekonomikai reikia, kaip gryno oro, tarp Nausėdos ir Lazutkos iš esmės pratęsia šį dialogą. Tai ginčas dėl mažų gamybos sąnaudų, t.y. pasiūlos, ir didesnių atlyginimų, t.y. paklausos.

Kai kurie ekonomistai sutinka, kad pasiūla sukuria sau paklausą, nes produktai perkami už uždirbtas pajamas, kurių dyžiu ir rūpinasi p. Lazutka. Tuo tarpu p. Nausėda sako, kad nereikia mokėti didesnių atlyginimų, nes trūkstamą dalį žmogus galės ir turės skolintis. Tai natūrali bankininko pozicija. Kita vertus, greitai pamirštame, kuo baigėsi skolinimosi bumas.

Pasiūla ir paklausa tarpusavyje susieina, būtent, pusiausvyros kainoje- teigia Maršalas ir užimtumo lygyje atsižvelgiant į vartojimą, t.y. paklausą, ir į investicijas, t.y. pasiūlą, ir darbo našumą- pripažįsta Keinsas. O pakitusi kaina akimirksniu išsiunčia signalus visai rinkai (Hajekas) apie artėjančius pokyčius.

Nausėda, būdamas klasiku, iš tiesų pritaria Keinsui, kad darbo užmokestis negali didėti sparčiau nei darbo našumas. Vadinasi, negali ir lėčiau. Nes tuomet mažėja motyvacija dirbti našiau. Kita vertus, nesant pakankamai pajamų neįmanoma įpirkti prekių. Iš čia, matyt, ir kilęs teiginys, kad ” turtingas gali nupirkti daugiau prekių, bet nenori, o neturtingas nori, bet negali!“. Savo ruožtu, didėjančios kainos dar daugiau sumažina perkamąją galią, todėl dar daugiau sumažėja pirkimai ir, natūralu, gamyba bei užimtumas.

Ir čia p. Nausėda daro, mano požiūriu, esminę klaidą- nes mažesnės žmonių pajamos nesudaro prielaidų didesnei gamybai, kaip ka norėtų, vadinasi, ir masto ekonomijai bei konkurencingumui. O skolinimasis gali padėti ekonomikai tik trumpą laiką, nes vėliau reikia grąžinti ne tik paskolą, bet ir palūkanas. Vadinasi, po kurio laiko pasiskolinęs žmogus išleidžia dar mažiau, nei prieš skolinimąsi. Dalinai dėl to, mano nuomone, ir kyla krizės, t.y. ekonomikos nuosmukiai. Tuo tarpu dvasiniai nuosmukiai prasideda pertekliuje. Nors priklausomai nuo Dievo malonės ir žmogaus tobulumo laipsnio gali ir neprasidėti nei pertekliuje, nei nepritekliuje. Galbūt todėl tautų Apaštalas Šv. Paulius ragina pasidalinti tuo ką turi turintiems perteklių, kad tie kurie turi nepriteklių jo neturėtų, o vėliau viskas išsilygintų.

Dar viena įdomi, tiksliau ne viena detalė. Nedarbas ES 2011 metais didėja būtent tose valstybėse, kuriose yra didesnė maisto produkcijos infliacija ( pirmas paradoksas!), nors pagal neoklasikus taip neturėtų būti ( Filipso kreivė).

Atliktas tyrimas parodo, kad 2011 m. sausio metinei maisto infliacijai turėjo didelės reikšmės 2008 metų gruodžio mėnesio bendra infliacija (ir daugiau nei 2011 metų). Antra, akivaizdu, kad kuo mažesnės sąnaudos darbo užmokesčio fondui- tuo didesnė maisto infliacija (paradoksas Nr. 2!!). Trečia, mažas darbo užmokestis visiškai negarantuoja ( trečias paradoksas!!) užimtumo (Lietuva, Latvija, Estija ir kt.), o tai reikalauja peržiūrėti neoklasikinius principus ir grįžti prie tikrojo A. Smito mokymo, pasak kurio, laisva rinka ( jeigu tokia būna, o ir ekonomistė prezidentė D. Grybauskaitė kaipo tokios savo priešrinkiminėje kampanijoje nepripažino, bet gal dabar kas nors pasikeitė) gali egzistuoti tik nekorupcinėje erdvėje. Kaip suprantu, mums iki tokios erdvės yra bent jau kol kas labai toli.

Todėl p.Nausėdos klausimą dėl menko darbo užmokesčiop paversčiau klausimu-  kada gi pagaliau liausimės papirkinėti?, kad būtų galima išgyvendinti monopolijas ir padidinti atlyginimus. O ir jau minėtas A. Maršalas pripažįsta, kad monopolijos nepriklauso rinkos ekonomikai, o yra tik nuokrypis nuo jos.

Patiko (1)

Rodyk draugams


Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



2007 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt :: Dizainas: IMPartner