Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Elastinga Mokesčių progresija- gerovės šaltinis ar pasekmė? (1)

2011-04-19
dainiusbutautas

Sutrikus ekonomikai, o todėl biudžeto pajamoms ir išlaidoms, visiškai natūralu, padidėjo biudžeto deficitas bei valdžios skolos aptarnavimo išlaidos. Pastarosios tuoj pasieks, jei dar nepasiekė milijardą litų per metus. Suprantama, kad šias išlaidas būtų geriau skirti socialinėms reikmėms, mokytojų, gydytojų ir policininkų algoms didinti ar tvariai ir harmoningai ekonomikai skatinti.

Todėl vėl pradedamos diskusijos- kokios mokesčių sistemos mums reikia, kad galėtume:

  •  išvengti ženklaus ekonomikos perkaitimo ir nuosmukio;
  • pagerinti švietimo, gydymo ir viešojo saugumo kokybę;
  • padidinti šalies žmonių, įmonių ir tik tuomet ekonomikos konkurencingumą;
  • sumažinti emigraciją;
  • sušvelninti socialinę ir ekonominę atskirtį.

Kadangi ekonomikos nuosmukio metu valdžios sektoriui pradėjo trūkti lėšų, o sumažinti ar efektyviau jas panaudoti vis pritrūksta politinės valios ar tiesiog susivaldymo dorybės, vėlgi natūralu, ieškoma būdų kaip jas padidinti. Tiesą sakant, apie tai kaip padidinti šalies pajamas be žalos ekonomikai svajoja ne vienas ekonomistas ar valdžios žmogus. Šia svajone dar prieš du tūkstančius metų gyveno ir garsusis Romos imperatorius Neronas, siekęs išnaikinti krikščionybės pirmuosius daigus, kuris rado rodos visiškai paprastą būdą- į sidabrines monetas įsakė įlieti vario. Kaip žinome, genialūs dalykai visuomet yra paprasti. Mat didelei imperijai trūko lėšų, o naujų sidabro kasyklų ir klodų trūko. Atrodytų efektas garantuotas- su mažiau sidabro galima pagaminti daugiau pinigų. Ir vilkas sotus, ir avis sveika. Ir milžinišką armiją galima išlaikyti, naujus kraštus užkariauti, pažangą į atsilikusias barbarų valstybes nešti. Bet, pasirodo, kad avelės nėra tokios ne-protingos. Tuoj pat suodusios monetų “defektą“: jų nuvertėjimą, pakėlė grūdų kainas. Nuo to laiko žinome monetų bloginimo principą. Šiais laikais panašias pasekmes sukelia biudžeto deficitas- sidabro, t.y. biudžeto pajamų, trūksta, todėl reikia skolintis, t.y. sidabrą “atskiesti” variu. To pasekoje vėlgi didėja kainos. Ir vario, kuris galėtų būti panaudotas pagal savo paskirtį, paklausa. Kaip žinome, Neronas pabaigė liūdnai. Istorija moko- p. Kirkilas taip pat. Matyt, ir daugelyje Europos ir pasaulio valstybių įvyks tas pats. Nors Estijoje, kaip suprantu, įvyko ne visiškai nuosekliai šia linkme. Bet jie ir neblogino savo sidabrinių monetų, o kainos vis tiek didėjo. Vadinasi, biudžeto deficitas nėra vienintelė kainų augimo priežastis. Tad gal projektas 2K, kai, berods, 2004 metų 2Ketvirtį smulkus verslas sumokėjo 101 procentą PVM mokesčių, ir nepavyks.

Kaip matyti, mokesčių pokyčiams reikalingi rimti argumentai. Kartais susidaro įspūdis, kad socialdemokratai siūlo, būtent, tokį progresijos principą, kuris sukelia didžiausių prieštaravimų. Todėl progresinių mokesčių idėja su atsidūsėjimu yra atmetama, o socialdemokratai gali pasigirti- mes padarėme, ką galėjome. Patenkinti ir rinkėjai, ir rėmėjai. Šį įspūdį, iš pirmo žvilgsnio menkai pastebimą, sutvirtina pateikiami netobuli progresijos laipteliai, dėl kurių turėtų nukenti daugiausiai vidutinis socialinis sluoksnis. Todėl ir tokia progresija sukelia daugiausiai prieštaravimų.

Tam kad argumentuotume vienokių ar kitokių mokesčių pokyčius didėjimo ar mažėjimo, progresijos ar regresijos linkme, turėtume grįžti į pradžios tašką. Kaip vienas žmogus pasakojo, Vokietijos garsusis futbolo treneris F.Bekenbaueris kiekvieną pavasarį savo auklėtiniams, paimdamas kamuolį į rankas, sakydavo- o dabar pradėsime nuo pradžių! Ir Vokietijos futbolininkai tuomet skinte skynė pergales.

Kaip žinome, mokesčiai anksčiau viduramžiais būdavo reikalingi tam, kad karaliai apgintų savo valstybę nuo priešų. Tokia prievole disponavo visi turtingesnieji. Kaip sakoma-  kunigaikščiai, didikai ir bajorai. Ir jiems tai būdavo didelė garbė- numirti už Tikėjimą, Tėvynę ir  karalių. Laimėjimo atveju būdavo gausiai apdovanojami. Nes jie visuomet turėjo, ką prarasti: arba nepriklausomybę priešui užėmus teritoriją, arba galvą- jei nepaklusdavo karaliui ar Didžiajam kunigaikščiui. Dabar šią valstybės gynybos funkciją pakeitė daugiau ir tobulesnių funkcijų- valstybės teikiamos paslaugos: demografinė, socialinė, švietimo, ekonominė, kultūrinė,  teisinė ir t.t. Išliko ir krašto gynybos poreikis, tik šis tapo daugiau diferencijuotas ir nesitenkina tik ginkluota gynyba. Vėlesnės mokesčių funkcijos yra kur kas pažangesnės už pirmąją ir apima ekonomikos stabilizavimą bei pajamų išlyginimą arba perskirstymą.  Antroji funkcija apsaugo nuo ekonomikos perkaitimo ir vėlesnio nuosmukio pavojaus, o trečioji- mokestinė pajamų išlyginimo funkcija- iš esmės padeda tobuliau įgyvendinti pirmasias dvi- visapusišką krašto gynybą ir ekonomikos tvarų augimą. 

Dabartinės diskusijos apie mokesčių progresiją, kurioms kartais tiesiog trūksta mokslinio pagrįstumo bei empyrikos ar logikos, iš tiesų jau nebeatspindi net pirmojo viduramžiais svarbaus principo- mokesčiai būtini kaip krašto gynybos priemonė. Dabartiniams mokesčių mokėtojams, žinoma, ne visiems, jau nebesvarbu ar jie gyvens laisvoje valstybėje, ar vėl okupuotoje. Juk šiuolaikiniam valstybių užėmimui jau nebereikia nei tankų, nei lėktuvų ar kitokių ginklų, nors ir jie yra reikalingi krašto gynybai. Dabar valstybę galima parklupdyti per mažus ir/ar neefektyviai panaudojamus mokesčius. Tokiai neefektyviai socialinei- ekonominei sistemai palaikyti metamos milžiniškos pajėgos ir ne vienas užkimba ant tokios meškerės užmesto kabliuko- neva didesni turto mokesčiai ar mokesčių progresija yra beprasmiai. Taip apribojama bet kokia argumentuota mokslinė diskusija ir … krašto visiškos Nepriklausomybės siekimas. Dėl kurios Sausio 13-ąją buvo pareikalauta net žmonių aukų.

Be to, mano manymu, derama mokesčių progresija apribotų a) korupcijos savivalę; b) neefektyvią gamybą; c) jos išraišką- didelę infliaciją; d) katastrofišką nedarbo lygį bei e) socialinę ir ekonominę atskirtį. Apsispręskime: ar mums to nebereikia?

Patiko (0)

Rodyk draugams


Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



2007 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt :: Dizainas: IMPartner