Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Ekonominiai patėmijimaI. Ar Vilniaus valdyme galima aptikti socialistinės ekonomikos bruožų?

2011-02-04
dainiusbutautas

Manau, kad TAIP. Pirma, sniego ekonomika, antra, įlipimo į viešojo transporto tvarka, trečia, švietimo sistemos darbuotojų menki atlyginimai.

Tiesą sakant, tai grįžimas net ne į sovietinę ne-ekonomiką, bet daug giliau- į natūrinės ekonomikos ūkį, kuris buvo populiarus ir minėtu laiku. Dėl to ši ne-ekonomika ir bankrutavo. Kaip žinoma, natūrinėje ekonomikoje piniginiai santykiai dar nebuvo išsivystę. Kiek vėliau karaliai ir kunigaikščiai mokesčius rinkdavo dvejopai- pinigais ir natūra. Natūrą galėjo sudaryti medus, kailiai, grūdai, maitinimo paslaugos teikiamos dvarui ir kariuomenei ir kt. Didikai ir bajorai dar privalėjo surinkti reikalui esant būrį didesnį ar mažesnį kareivių ir jį išlaikyti. Sąžiningiems ir atsidavusiems pavaldiniams buvo, kaip ir dabar, gausiai atlyginama- postais, titulais, žemėmis ir t.t.

Kuo piniginis ūkis pranašesnis už natūrinį? Pirma, gautus mokesčius natūriniu pavidalu reikėjo sandėliuoti, vežti į turgavietes ir kt. T.y. reikėjo skirti žmonių, laiko ir lėšų tam, kad realizuoti surinktus mokesčisu natūra. Todėl mokesčių surinkimo efektyvumas ženkliai sumažėdavo. O nukritus kainoms piniginis srautas galėjo būti ir neigiamas.

 Kas miestui svarbiau- monopolininkų pajamos ar žmonių gerovė?

1. Sniego krūvelės ir ne-ekonomika. Vilniuje net ir krizės metais biudžetas nesumenko ir siekia, jeigu klystu prašau mane pataisyti, apie 1 mlrd. litų. Kažkada Nepriklausomybės pradžioje ir su daug menkesniu biudžetu miesto valdžia nepalikdavo gatvių nevalytų ir netvarkingų. Tiesa, tuomet tokias paslaugas teikdavo valstybinės įmonės, kurios laikui bėgant buvo suprivatizuotos. Vadinasi, miestas, t.y. visi jos gyventojai, pirma, permoka už atliekamas paslaugas, antra, tų paslaugų kokybė yra daugiau negu abejotina. Todėl galima pripažinti, kad šių paslaugų suprivatizavimas buvo arba klaida, arba tiesiog trūksta viešųjų paslaugų kokybės kontrolės. Akivaizdu, kad laisva rinka kokiems 0,2 proc. gyventojų ir ne-laisva visiems likusiems, tiksliau kai kurios įmonės dirbančios tokiomis išties šiltnamio sąlygomis, kurias dar pagerina korupcinė politinė- teisinė- kultūrinė sistema, nėra pajėgios už priimtiną kainą atlikti miestui ir jo gyventojams kokybiškų paslaugų.

Spėju, kad dėl to nuostabusis ir senasis Vilnius, jo gyventojai ir verslininkai patiria keleriopų nuostolių. Pirma, nukenčia turizmas, dėl ko teikiamos lengvatos veišbučių sektoriui ir dėl to miesto biudžetas nukenčia du kartus. Antra, einant namo ypač atlydžio sąlygomis žmonės sušlampa, persišaldo, daugiau serga ir mažiau dirba, todėl didėja išmokos iš biudžeto. Trečia, tokiomis žiemos  sąlygomis žmogus tesiog greičiau nuvargsta, dėl to nukenčia darbo našumas, didėja pesimizmas visuomenėje, be to, skubama šlapiomis kojomis namo, o ne į parduotuvę. Privalumas- mažėja namie sukauptos maisto atsargos, bet mažėja pardavimai ir gamyba. Tiesa, mažiau maisto išmetama į šiukšlių dėžę. Beje, mano nuomone- viena iš krizės priežasčių- būtent, išmetimas maisto produktų į šiukšlių dėžę. Mat sunaudojus visus maisto produktus žmogus galėtų daugiau pajamų skirti švietimui, investicijoms, kultūrai. Be to, papildomai kainuoja ir suledėjusio sniego gramdymas, o įsigulėjęs sniegas daro neabejotinos žalos ir šaligatvių plytelėms bei kitai kelio ar pėsčiųjų tako dangai. Kaip matyti, miesto valdžia turi būti ne tik kompetentinga, bet ir mąstanti bei užjaučianti. Juk švarus ir tvarkingas miestas ne tik traukia papildomus turistų srautus, bet ir suteikia daugiau Vilties ir džiaugsmo šalia esantiems, todėl mažėja emigracija.

 Miesto valdžia yra žmonių tarnaitė, o ne gaspadorius.

2. Įlipimas tik pro priekines duris į viešąjį trasnportą man apskritai primena geto ar žiaurios diktatūros sąlygas. Kaip R. Kuodis tikriausiai pasakytų- o kur sąnaudų analizė šio problemos sprendimo? Ar dėl tu sumažėjo „zuikių”, ar dėl to padidėjo viešojo transporto pajamos ir sumažėjo sąnaudos? Mums, vilniečiams, norisi sužinoti atsakymus ne tik į šiuos klausimus. Pavyzdžiui, kodėl kioskuose transporto bilietas kainuoja 2 lt., o viešajame transporte- 2,5 lt. Ar dėl to, kad bilietai platinami vairuotojų padidėjo sąnaudos? Tuomet, kokia tų padidėjusių sąnaudų dalis tenka vairuotojams? Jei netenka, tai kodėl viešajame trasnporte mokame brangiau? Taip trukdomas vairuotojų dėmesys, prastėja vairavimo kokybė ir žmonių nuotaika. O neduok Dieve, dar pardavinėjant bilietus įvyks avarija ir nukentės žmonės. Atsižvelgiant į šiuos išsakytus argumentus manau, kad varymas žmonių pro vienas duris, ir dar itin šaltos žiemos sąlygomis, yra elementarus žmogaus orumo žeminimas ir tuo siekiama parodyti žmonėms jų savo vergišką vietą, kaip ir sovietinės ne-ekonomikos sąlygomis, kurios iš tiesų gali priminti ir laisvąją rinką. Panašumas tas, kad abejais atvejais turtėja tik turtingi. Ne išeitis irelektroninių bilietų įdiegimas- manau, kadtam taip pat reikalinga apklausa ir žmonių pritarimas. Užtenka diktuoti žmonėms sąlygas, kai pjie turi gyventi. Miesto valdžia yra žmonių tarnaitė, o ne gaspadorius.

 Tarybiniais laikais mokytojas nebuvo gerbiamas- taip ir išliko!!

3. Tarybiniais laikais mokytojas nebuvo gerbiamas ir tai atsispindėjo atlyginimo dydžiu, kuris buvo ir tebėra vergiškas. Galima daug šnekėti apie švietimo reikšmę visuomenei ir valstybei, bet jeigu tai neatsispindi finansiškai- tai tik tušti plepalai. Kaip ir su bibliniu tikėjimu- tu man parodyk savo tikėjimą, o aš tau parodysiu savo tikėjimo darbus. JAV prieš šimtą metų švietimo sistemoje žmogus uždirbdavo 5-6 kartus !! didesnį atlyginimą nei pramonėje. Po antrojo pasaulinio karo šis atotrūkis sumažėjo iki 3 kartų. Būtų gerai, jei Lietuvoje šis skirtumas sudarytų bent du kartus. JAV ekonomikos rezultatus matome. Europa visokiomis strategijomis bando sulygti su JAV, bet nesigauna. O gal tiesiog PVM reikia atšaukti ar sumažinti iki tokio lygio, kad neapsimokėtų siekti jo vengti. Kaip ir JAV. Kai švietimui valdžios skiriama suma ar tempai yra mažesni, nei skiriama ekonomikai, ar tuomet įmanoma su menkesniu žinių bagažu pasiekti spartesnio ekonomikos augimo? Juk ekonomikos augimą gali užtikrinti ne tik aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba, kuri sudaro gal tik šimtasias dalis ekonomikos, bet ir visuotinė technologinė pažanga, kurią pirmiau skatina žmogaus dvasinė ir fizinė pažanga. Kas iš tų naujų technogolijų, jeigu neturime žmonių, kurie būtų pajėgus tomis atsinaujinusiomis technologijomis dirbti.

Ir tai tik menka problemų dalis. Ne veltui Enciklikoje Meilė tiesoje pagrįstai pripažįstama, kad moralė turi būti aukščiau ir anksčiau ekonomikos ir politikos bei kitų sprendimų bei turi veikti neatsiejamai nuo šių sprendimų. Tik tuomet galimas ir stabilus bei nuoseklus ekonomikos augimas. Bet tam būtina žmonių gausa, vadinasi pirmiausiai vertėtų atšaukti dar vieną sovietinį reliktą- abortų įstatymą, kuriuo tiesiogiai pasikėsinta į tautos moralę, jos tvirtybę, atsparumą ir gausą. Kaip matyti, klausimų daug, o atsakymų, kaip visuomet, dar daugiau. Na, ir nepamirškime optimizmo- nepaisant jokių krizių žmonija stumiasi pirmyn- į dvasinį, religinį ir fizinį atsinaujinimą.

Patiko (1)

Rodyk draugams


Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



2007 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt :: Dizainas: IMPartner