Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Ekonominė apžvalga. JAV ekonomikos bruožai.

2010-12-21
dainiusbutautas

Taip, taip, dar pusmetį atgal taip pat šypsojausi:), kai vieno ekonomikos žurnalo vyr. redaktorius pasiūlė parašyti panašia tema. O vienas žmogus atitarė: “taip, supratau humorą“. Vis dėl to, praėjus ne kuriam laikui, manau, kad šiuo klausimu turėjau pasitarti ir su kitais žmonėmis. Juk užsakymą reikia atlikti:). Vėliau ta tema straipsnį parašė kitas asmuo. Atsisakiau rašyti šį straipsnį, kadangi netgi JAV valstijų ekonomikos, mano galva, turėtų skirtis viena nuo kitos kaip diena nuo nakties. Kur kas mažesnių valstybių ekonomikas, tradicijas, polinkius reikia studijuoti ne mažiau 3-5 metų ( apytiksliai), kad ką nors doro apie jas parašyti. Tuo labiau, kad ir mokesčių sistema atskirose valstijose, kiek pamenu, taip pat skiriasi. Turėtų skirtis vartojimo, ekonomikos sektorių ir BVP struktūra. Prieš kurį laiką vienoje ekonomikos knygoje ” Eureka” knygyne, visuomet aplankau šį knygyną, kai ištinka idėjų badas ir visuomet ką nors nauja aptinku!!, aptikau JAV ekonomikos detalią struktūros ir dinamikos lentelę nuo 1929, t.y. Didžiosios depresijos priešaušrio  iki 2002 metų. Karts nuo karto šią peržiūrinėdamas aptikau įdomias tendencijas ir atlikau kai kuriuos ekonometrinius BVP struktūros priklausomybės apskaičiavimus. Bet apie viską paeiliui.

1. Realaus BVP nuosmukiai minėtu laikotarpiu pastebimi 1933, 1946, 1954, 1958, 1974-1975, 1980, 1982 ir 1991 metais. Tiesa, prieškario duomenys apima tik 1929, 1933 ir 1939 metus, vėliau iki 1970 metų eina kas dveji metai ir nuo šių - pamečiui. Realus BVP atitinkamai sumažėjo 1,4; 11,1; 0,7; 1,0; 0,6 ir 0,4; 0,2; 2,0 ir 0,5 procento.

2. Bendros vidaus investicijos ( be valdžios išlaidų) visais šiais metais taip pat sumažėjo  išskyrus 1946 ir 1974 metus, pastaraisiais net šiek tiek padidėjus. Tuo tarpu vidaus privačiam vartojimui šis realus BVP sumažėjimas neturėjo jokios reikšmės išskyrus 1933 metus, kai nuosmukis palyginti su 1929 metais siekė apie 60 proc. Tuo tarpu investicijos tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo apie 10 k., o nusidėvėjimas viršijo investicijas net 4 kartus. Matyt tai ir Keinsas turėjo omenyje, sakydamas kad dėl infliacijos kapitalas gali būti net nebeatkurtas ir pateikė kaip to įrodymą savus paskaičiavimus. Kitais kartais fiksuoto kapitalo nusidėvėjimas (vartojimas) viršijo privačias vidaus investicijas arba buvo joms artimos- 1942, 1944, 1975, 1982, 1991-1992, t.y. praktiškai visuomet karinių konfliktų metais.

3. Infliacija ir užimtumas. Minėtais ekonominio nuosmukio metais išskyrus 1933 m., JAV ekonomikoje vyravo didelė ar labai didelė infliacija. Ir ne kitais po realaus BVP sumažėjimo, o tais pačiais metais. Vadinasi didelė infliacija (virš 3 proc.) visuomet sumažindavo realius BVP duomenis. Pavyzdžiui 1946 m. infliacija siekė 8,3; 1974- 1975 metais 11,0 ir 9,1 proc., 1980 ir 1982- 13,5 ir 6,2, o 1991 - 4,2 proc. Galima pastebėti, kad nuo 1992 metų infliacija JAV ( iki 2002m.) praktiškai neviršijo prognozuojamos 3 proc. ribos( 2000 metais 3,4 proc. infliaciją, matyt, galima vertinti daugiau psichologine. Vis dėl to Amžių Sandūra:)). Tuo tarpu nedarbas ekonominio nuosmukio metais praktiškai su reta išimtimi viršydavo 8 procentus, o 1933 m. siekė net 24,9, o 1939 m.- 17,2 procento. Kaip matyti, realus ekonominis nuosmukis JAV yra visuomet lydimas didelės infliacijos ir didelio nedarbo.

4. Pinigų kiekio M1 augimo tempai ekonominio nuosmukio metu dažniausiai taip pat sulėtėdavo. Toks ekonomikos, infliacijos ir užimtumo elastingumas ( Keinsas) pinigų kiekio ( Marašalas, Vikselis) atžvilgiu bet kurio laikotarpio JAV ekonominei politikai iškelia papildomų apribojimų, nes per didelė priklausomybė nuo paklausos politikos ( pinigų kiekis, valdžios išlaidos, mokestinės lengvatos) neleidžia panaudoti plataus pasiūlos ( A. Smitas ir kt.), bei racionaliųjų lūkesčių ( Felpsas, Kydlandas, Preskotas) ekonominių- socialinių- psichologinių priemonių arsenalo.

5. Kompanijų  sumokėtų pajamų mokesčių apimtys taip pat tiesiogiai susiję su realaus BVP sumažėjimu. Tuo tarpu asmeninių pajamų mokestinės apimtys nėra tokios jautrios ekonominiams nuosmukiams ir net kartais visai netgi nejautrios ir priešingai, patiriant ekonominį nuosmukį šių asmeninių pajamų mokesčių apimtys palyginti su praėjusiais periodais padidėdavo. Kompanijų mažesnius sumokamus mokesčius galima susieti ir su mažesnėmis privačiomis investicijomis, ir su mažesniais mokestiniais tarifais, ypač vadinamos reiganomikos metais, kurios pasekoje jau 1980-1981 metais gerokai išaugo infliacija (11,3 ir 13,5 proc) bei 1982-1982 metais nedarbas nuo 6,1 iki 10,7 proc. bei gerokai sumažėjo bendras įmonių pelnas (kadaise populiarus JAV Makroekonomikos vadovėlis). Beje, gyventojų skaičius netgi realaus ekonominio nuosmukio metais visuomet padidėdavo. O asmeninių pajamų nuolatinį augimą galima susieti su palyginti mažais netiesioginiais mokesčiais.

Kartais susidaro įspūdis, kad mūsų ekonominės politikos kūrėjai stengiasi atkartoti JAV ekonominę politiką. Kaip nėra prasmės dramblio maisto racionio lyginti net ir su judriais gyvūnais, taip ir nėra jokios prasmės perkelti tokios nevienalytės šalies kaip JAV ekonominės politikos į mūsų galvoseną- ne tos tradicijos, kurias vertina ir tas pats Keinsas ir nepataria jų jokiu būdu laužyti. Bet jeigu būti sąžiningais iki galo- tai JAV netiesioginiai mokesčiai, jų proporcija šalies ekonomikoje nėra tokia agresyvi, kaip Lietuvoje, ir nesiekia netgi mokesčių asmeninėms pajamoms lygio. Tai ir leidžia netgi ekonominio nuosmukio metu palaikyti gausų asmeninį vartojimą, todėl realus BVP visais nuosmukio nagrinėtais periodais, išskyrus 1948 pokario metus, sumažėdavo ne daugiau 2 procentų.

Apibendrinus, bet tik tai kas pasakyta, o ne JAV ekonomikos atžvilgiu, matyti, kad norint išvengti ekonominio nuosmukio reikėtų vengti, pirma, aukštos infliacijos ( P. Samuelsonas- iki 3 proc.), antra, pinigų kiekio neproporcingo augimo BVP atžvilgiu (Keinsas), trečia, nepagrįstų mokestinių lengvatų kompanijoms ( berods, Reiganui Frydmano pasiūlytos), ketvirta, sumažinti netiesioginių mokesčių dalį  bendroje mokesčių struktūroje ( dar senovės Kinijoje apie tai buvo svarstoma), kad ji neviršytų 50 proc. ( asmeniniai tyrimai; be Socialinio draudimo įmokų), penkta, skatinti tradicinės ekonomikos bruožus ieškant jos individualių ir autentiškų išskirtinumų kuo plačiausiai panaudojant neišsemiamą pasiūlos ir racionaliųjų lūkesčių arsenalą  protingos makroekonomikos darniose ribose.

Patiko (0)

Rodyk draugams


Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



2007 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt :: Dizainas: IMPartner