Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Ekonominė apžvalga. Artėjanti “euro-pūga” ir jos šypsenos:):)

2010-12-31
dainiusbutautas

Metų pabaigoje žmogus linkęs sudėlioti taškus, atiduoti skolas, ir nebūtinai pinigines, išskaistinti sielą prieš Šv. Kalėdas…, peržvelgti praėjusius metus, nuveiktus ir nenuveiktus darbus, jeigu pavyksta- išanalizuoti priežastis, pabandyti numatyti ateinančių metų perspektyvas. Paskutinė metų diena, matyt, pagal savo prigimtį ir konstituciją yra linkusi į … į šypsenas, kurios arba išsipildo arba ne. Abraomui ir Mozei išsipildė. Nes jie tikėjo ir buvo atkaklūs iki galo savo pasiryžimuose. Karalius Mindaugas, LDK Gediminas, Vytautas, Jogaila, karalaitis Šv. Kazimieras, V. Kudirka, Pal. J. Matulaitis, Basanavičius ir Zaborskaite ir daugybė Lietuvos sūnų ir dukterų taip pat. Tėvas Pijus rašė, kad Lietuva turi daugybę šventųjų, todėl, perfazuojant, jos žmonių kelias į dangų visuomet atviras.

Airija labai nenorėjo įsivesti euro. Jai, jos žmonėms panorėjo, švelniai tariant, išsukti pirštelius ir … euras buvo įvestas. Niekas nežiūrėjo, kad ši maža valstybė gali pridaryti daug bėdos visai ne tik euro-zonai , bet ir ES. Kodėl?  Pirmiausiai, matyt manyta, kad tokia maža valstybė negali pridaryti bėdos eurozonos ir netgi ES ekonomikai , nes jos pačios ekonomika yra perdaug maža.  Antra, perdaug jau pasitikima tuo euru,  lyg pats paprasčiausias pavadinimas ar netgi piniginė valiuta, kuri išvertus, kiek pamenu, iš slovėnų kalbos reiškia sausrą ir karštą vėją, o žiemą, matyt,- gerą šaltį ir atšiaurias sąlygas. Duok Dieve, kad jos būtų kuo švelnesnės ir kad nenukentėtų mažutėliai.

Airijos ekonomikos gebėjimais vykdyti tvarią perspektyvą suabejojau atlikęs 12 ES šalių BVP ekonometrinius tyrimus, kurie parodo ekonomikos sektorių tvarumą vykdant nuoseklų augimą išreikštą per šių sektorių rizikingumo agreguotą, sudėtinį rodiklį (ARZ- autoriaus rodiklis). Šias dvylika valstybių galima suskirstyti sąlyginai į keturias grupes. Pirmajai gurpei priklauso Airija ir Estija, kurių šis ARZ vidurkis siekia 1,452. ANtrajai grupei iš tirtųjų priklauso Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, kurios ARZ vidurkis- 0,424, trečiosios gr. valstybiųVokietijos, Ispanijos, Švedijos ARZ- 0,14 ir ketvirtosios šalių Graikijos, D. Britanijos ir Prancūzijos- 0,053. Skirtumai tarp grupių vidurkių yra gana ryškūs, todėl iš esmės galima pripažinti tokių grupių pagrįstu suskirstymu. Suprantama, detalesnei analizei būtini ir detalesni tyrimai. Nors atlikto tyrimo patikimumas pagal valstybių BVP ekonometrinisu tyrimus siekia nuo 95 iki 100 proc. ir apima 2000-2009 metų laikotarpį, t.y. patys naujausi.

Estijos gebėjimai vykdyti darnią ir tvarią ekonomikos plėtrą yra dar rizikingesni nei Airijos. Vis dėl to net ir jai buvo pasiūlyta įsivesti eurą. Estijos politikai prisiėmė šią atsakomybę, kuri iš tiesų nepareikaLAUS jokios atsakomybės IŠ Estijos politikŲ. Vis tiek visos nesėkmės bus kam NORS nurašytos- Amerikai, godumui, bankams ar dar kam nors. Tiesą sakant, pats buvau abstulbęs šiO tyrimo rezultatais. Tikrai nesitikėjau tokių. Net nežinau, kaiP tokius rezultatus paaiškinti. Galbūt šią riziką sukelia šalies skolinimosi santykis su BVP? Bet šių duomenų neturiu, nes monetarinės politikos neišmanau ir ja kol kas nesidomėjau. Nebent tiek, kiek siejasi su ekonomine ir socialine politika. Taip pat galima pastebėti, kad Airijoje ir Estijoje yra mažiausios, o Prancūzijoje ir Graikijoje didžiausios pajamos iš socialinių įmokų. Bet kitos, pavyzdžiui Švedija, gali socialines išmokas ( investicijas) finansuoti ne tik per socialinį draudimą, bet ir per gyvOntijų pajamų ar kitus mokesčius. Vidutinių ( 2 IR 3) grupių valstybių socialinių įmokų rodikliai persipina. 

Autonomines išlaidas, vadinasi ir autonomines investicijas palaiko pakankamai aukštas mokestinis lygis, tame tarpe ir socialinių įmokų. Tai reiškia, kad ir nuosmukio metu galima vykdyti tvarią socialinę-ekonominę politiką, kuri leidžia neatleisti darbuotojų, užtikrinti pakankamai aukštą privataus ir valstybės išlaidų lygį, didesnes investicijas ir kitas sudėtines BVP dalis. Toks tvarumas atsispindi, netgi ir didesnio nedarbo atveju, kai per socialines investicijas palaikomas gyvybiškai svarbus SOCIALINĖS ekonomikos mechanizmas.

Estija ir infliacija. Kaip žinome, šiuo metu Estijoje infliacija šuoliuoja vėjais ir sukelia visų aplinkinių valstybių infliaciją. Netgi Skandinavijos šalių infliacija pagal prelimanrius tyrimus tampa daugiau priklausoma nuo Estijos, nei anksčiau. Globalėjanti ekonomika daro savo. Tokiomis nedarbo ir infliacijos sąlygomis euro įvedimas Estijai gali sukelti net ne vieną šypseną:):). Man toks troškimas plėsti euro- zoną nepaisant jokių pasekmių primena mūsų finansų ministrės i. Šimonytės paaiškinamuosius 2009 ir 2010 metų Biudžeto raštus- “neigiamų pasekmių nenumatoma“. Ir taškas, ir viskas. Daugiau nei eilutės. Padorioje demokratinėje ir atsakingai teisinėje valstybėje toks požiūris į šalies ir todėl į visų mūsų finansus neturėtų būti toleruojamas. Dar Vl. Jurgutis, kunigas, finansų ministras ir Lito tėvas, rašė, kad paaiškinaieji raštai yra labai svarbūs žmonės ir paties finansų valdytojams. Jeigu jau netgi iš UAB reikalaujama paaiškinamųjų raštų dėl metų biudežto, tai tuo labiau visos be išimties valstybės įstaigos turėtų atsakingiau žiūrėti į šį reikalą.

Ekonomistai pripažįsta, kad norint sėkmingo šalies ekonomikos augimo į ekonominius, vadinasi ir monetarinius, tokius kaip euro įvedimas, sprendimus turi būti žiūrima kaip į investicinius sprendimus. Tai yra- turi būti apskaičiuota laukiama grąža, rizika, alternatyvos ir t.t. Šios gana sudėtingos ir reikšmingos srities specialistai neabejotinai papildytų šį sarašą. Įvedant gi Estijoje eurą, atrodo, kad jo siekiama bet kokiomis priemonėmis ir sąlygomis, netgi itin kenksingomis, net neatsižvelgiant į šalies tradicijas, vertybes, galimas neigiamas pasekmes. Tokios investicijos tikrai pasmerktos žlugti. Tad apie ką galvoja ES ir Estijos aukšti pareidūnai- net galva neišneša.  Vienu džiaugiuosi, kad tarp Baltijos ir kovos už Nepriklausomybę, kuri tik tik prasidėjo, brolių sesių mūsų ekonomika išlieka tvariausios perspektyvos netgi ir krizės sąlygomis, tuo pačiu esu susirūpinęs dėl mūsų sesių, antra, kad galėsime įvertinti Estijos šypsenas su eurošokiu. Tuomet galėsime ir daryti atitinkamas išvadas ir šypsotis iki valiai. 

Džiaugsmingų, ištvermingų ir įžvalgių Naujųjų metų ir iš visos nedidelės širdies sveikinu visus šią dieną gimusius ir atgimusius.

Patiko (0)

Rodyk draugams


Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



2007 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt :: Dizainas: IMPartner