Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Ką gi P.Krugmanas norėjo pasakyti p. T. H. Ilvesui?

2012-06-15
dainiusbutautas

 

Kaip
kaimyną, žinoma palaikau p. Ilvesą.  Kas
jeigu ne pats stosi ginti Tėvynės, ypač jeigu jai dar ir vadovauji. Įkvepiantis
pavyzdys(http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/estijos-prezidenta-toomasa-hendrika-papiktino-nobelio-premijos-laureato-paulo-krugmano-komentaras-57-224764).
Kita vertus, kaip ekonomikos analitikas negaliu neatsižvelgti  ir į p. Krugmano argumentus ( http://krugman.blogs.nytimes.com/2012/06/06/estonian-rhapsdoy/).
 O argumentai , kiek suprantu, yra tokie-
Estijai nuosmukio metu derėjo ne taupyti, bet leisti. Žinoma, argumentų gali
būti ir daugiau. Ir jeigu Estija būtų leidusi pinigus, o ne juos taupiusi, tai
jos nuosmukis būtų ne toks gilus ir ne toks ilgas.

Galima su tuo
sutikti, galima ir nesutikti. Kadangi manau, kad 2009 m. Baltijos šalių
ekonominis nuosmukis greičiausiai yra buvusio ekonomikos 2006-2008m. perkaitimo,
išreikšto dviženkle infliacija,  pasekmė,
tai pinigų leidimas krizės metu būtų gal kiek atidėjęs tai kas ir turėjo
įvykti- galingas nuosmukis.

Kita vertus, nežinau
kiek tai galima lyginti, bet Estijos ekonomika žymiai greičiau atsigavo nei JAV
po DIdžiosios krizės 1930 m.  JAV BVP
1929 m. siekė 103,7 mlrd. USD, kai 1933m.- 56,4, o 1939m.- 92 mlrd. USD.  
Ir tik  1940m. beveik atsistatė BVP
apimtys.  Tiesa, JAV nedarbas 1933m.
siekė 25 proc. Kai Estijoje 2010- 16,9 proc. Didelį nuosmukį  tik jau kainoms didėjant JAV išgyveno ir  1946m.

Tuo tarpu
Estijos 2008m. BVP siekianti 15,5 mlrd. eu ir nukritusi 2009m. iki 14, 2011m.
jau beveik pasiekė ikikrizinį lygmenį-  15,4
mlrd. skaičiuojant eurais. Čia naudojuosi tuo pačiu Eurostatu, kaip ir p.
Krugmanas.

Vis dėl to
p. Krugmano pastabos vertos dėmesio.
Ir tai liečia produkcijos paklausą. Mat Estijos atsargos 2011m. pasiekė
beveik 0,5 mlrd. tais pačiais eurais ir tai yra beveik pusė metinio ekonomikos prieaugio.
Panašus atsargų lygis santykinai ir absoliučiais skaičiais užfiksuotas ir
prieškriziniais gerovės 2007 metais.

Ši neįgyvendinta
paklausa, arba kaip Keinsas tikriausiai pasakytų- neefektyvi paklausa, būdinga ir kitoms Baltijos šalims ir viršija
keleriopai tiek ES, tiek eurozonos vidurkį.

Keista tai, kad
gerovės piko viršūnėje 2007-8 metais prekių atsargos vietoj to kad mažėtų-
didėjo. Tai galima paaiškinti dvejopai. Pirma,
žmonės iš anksto rikardiškai sureagavo į deficitines valstybių išlaidas bei nutarė
taupyti. Tiesa, Estijos valstybės biudžetas tame nedalyvavo. Todėl, galima
pripažinti ir neigiamą infliacijos poveikį perkamajai galiai. Antra, verslas infliacines pajamas
paskaitė už tikras ir didino gamybą bei importą. Kaip matyti, žmonių lūkesčiai
Baltijos šalyse buvo racionalesni ir toliau numatantys.  Suprantama, išlieka atviras klausimas kodėl?

Rodyk draugams


Komentarai (0) | Rašyti komentarą »

Prancūzijoje nedarbas dėl 2008m. krizės padidėjo tik 1,7 proc.

2012-06-13
dainiusbutautas

Nedarbo lygis atspindi esamą socialinę- ekonominę šalies padėtį. ES įvykusi 2008-2009 m.  ekonominė krizė atsiliepė ir nedarbo lygiui. 27 ES šalyse vidutiniškai nedarbo lygis 2009m. per metus padidėjo nuo 7,1 iki 9 proc., o eurozonoje- nuo 7,6 iki 9,6 proc.

Mažiausiai ( iki 1 proc.) nedarbo lygis šios krizės metu padidėjo Liuksemburge- nuo 4,9 iki 5,1 proc., Vokietijoje- nuo 7,5 iki 7,8 proc. ir Olandijoje- nuo 3,1 iki 3,7 proc.  

Vidutiniškai  ( nuo 1 iki 2 proc.) nedarbo lygis padidėjo Austrijoje- nuo 3,8 iki 4,8 proc., Prancūzijoje- nuo 7,8 iki 9,5 proc. bei Suomijoje- nuo 6,4 iki 8,2 proc.

Daugiausiai ( virš 2 proc.) nedarbas padidėjo Lietuvoje- nuo 5,8 iki 13,7 proc., Estijoje- nuo 5,5 iki 13,8 proc. ir Latvijoje- nuo 7,5 iki 17,1 proc.

Biudžeto deficitas, atspindintis santykį tarp valstybės pajamų ir išlaidų,  palyginti su BVP 2008m. pasiskirstė ne taip tolygiai. Liuksemburge biudžeto perteklius siekė 3 proc. BVP, Vokietijoje biudžeto deficitas -0,1 proc. BVP, Olandijoje vėl biudžeto perteklius- 0,5 proc. BVP.

Antroje pagal nedarbo lygį grupėje Austrijoje biudžeto deficitas siekė 0,9 proc. BVP, Prancūzijoje- 3,3 proc., Suomijoje biudžeto perteklius- 4,3 proc.

Trečiojoje pagal nedarbo lygį grupėje Lietuvoje biudžeto deficitas siekė 3,3 proc. BVP, Estijoje - 2,9 proc. BVP (nors 2002- 2007m. buvo biudžeto deficito perteklius), Latvijoje- 4,2 proc. BVP.

Valstybės biudžeto deficitas reiškia menkas valdžios pastangas gyventi pagal galimybes bei netvarų nedarbo lygio sumažinimą.  

2002-2007 metais tiek ES, tiek eurozona gyveno skolon, nors ši skola buvo nuolat mažinama atitinkamai nuo 2,6 iki 0,9 proc. palyginti su BVP, ir nuo 2,6 iki 0,7 proc. Ir tik kelios valstybės šiuo periodu gyveno pagal savo galimybes, kuriose biudžeto perteklius siekė 4 ir daugiau metus, o maksimalus biudžeto deficitas likusiais metais nesiekė ir 1,3 proc. Tai Bulgarija, kurioje nedarbo lygis 2008 -2009 m. padidėjo nuo 5,6 iki 6,8 proc. (2011m.- 11,2 proc.), Danija, kurioje nedarbas padidėjo nuo 3 iki 6 proc. (2011m.- 7,6 proc.), Airija- nuo 6,3 iki 11,9 proc. (2011m.- 14,4 proc.), Švedija- nuo 6,2 iki 8,3 proc. (2011m.- 7,5 proc.), bei Estija ( 2011m.- 12,5 proc.) ir Liuksemburgas ( 2011m.-  4,8 proc.).

Kaip matyti, biudžeto deficitas ir perteklius nevienodai palietė skirtingas valstybes. Liuksemburge, Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje menkas biudžeto deficitas ar perteklius prisidėjo prie santykinai nedidelio nedarbo lygio 2001m. nesiekiančio ir 8 proc. Pavydėtinas yra Prancūzijos nedarbo lygis, kuris 2002-2011 m. svyruoja apie 9 proc. Kitose analizuojamose valstybėse nedarbo lygis 2011m. viršijo 11 proc.

VU, Žurnalistikos skaitykla.

2012 m. birželis 8 d.

Rodyk draugams


Komentarai (0) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt