Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Lietuva: kas atvers jaunimui kelią į verslo sėkmę?!

2011-06-02
dainiusbutautas

Sensacija! Iš aukščiausių šalies vadovų lūpų pasigirdo raginimas atleisti naujai įsisteigusias jaunimo įmones nuo bet kokių mokesčių. Ir didysis Paradoksas, vykdomosios valdžios vadovas, premjeras A. Kubilius pareiškia: mums tai neįdomu! Ir dar visuotinės depresijos ir emigracijos akivaizdoje!! Klausimas: Kodėl? Tikrai įdomu, kodėl? Pasvarstykime.

Premjeras A. Kubilus pagrįstai išreiškia nuogastavimus, kad tokia praktika nepasiteisins, nes tokiomis mokestinėmis lengvatomis neva gali pasinaudoti ir kitos įmonės mokesčių mokėjimams apeiti. Antras kiek pagrįstesnis  nuogastavimas: o kas tuomet apmokės už jaunus žmones socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius, kad jiems galėtų būti teikiamos valstybės ir savivaldybių paslaugos? Ir matyt, ne tik šios, bet ir kitos paslaugos, pavyzdžiui: Krašto gynybos, Visuomenės saugumo ir t.t. Tikrai pagrįstas ir teisėtas klausimas.

Panagrinėkime paeiliui. Pirma, po-Vytautiniais laikais Lietuvoje panašius klausimus spręsdavo principu- o kaip elgėsi panašiu atveju Ldk Vytautas? T.y. išlaikydavo ekonominės- socialinės politikos tęstinumą. Tiesą sakant, toks tradicijos tęstinumas būdingas ir senesniems laikams, ir kitoms valstybėms. Pavyzdžiui tai susiję su žydų grįžimu iš tremties į savo mieląją Jeruzalę. Vienas iš klausimų, berods, materialinis taip pat buvo sprendžiamas panašių principu- o ką apie tai yra parašę buvę valdovai? Beje, žydai grįžo namo supratę, kad atitolimas nuo Dievo yra jų tremties ( priverstinės emigracijos) pagrindinė priežastis. Kaip žinoma, tiek Vytautas, tiek Jogaila atleisdavo iki trejų metų nuo mokesčių tuos kaimus ar kt. kurie patirdavo kokias nors stichines nelaimes: badą, gaisrą ar panašiai. Bet ne ekonomikos pakilimo metu, kai pelgėsi socialdemokratai. Nes dėl to nukenčia šalies biudžetas ir vėliau išryškėja tokios struktūrinės politikos ( statybos) problemos, kaip struktūrinis nedarbas, prie kurio belieka tik prisitaikyti ( prof. A. V. Rutkauskas), pasekmė. Vadinasi laikinas verslininkų atleidimas nuo mokesčių sunkmečio laiku yra paremtas tradicija. Tik būtina išlaikyti tam tikrus tęstinumo principus: mokestinė lengvata negali tęstis amžinai, o tik tam tikrą protingą laiką nuo 1 metų iki trejų. Tiesa, būtina atsižvelgti ir į ekonomikos bei mokestinės politikos pažangą, nes Lietuvos Didieji kunigaikščiai, kuriuos mes visi gerbiame, netaikydavo neprotingų lengvatų, kurios pakenktų šalies biudžetui. Beje, Lietuvos sėkmė jau legenda tapusiame ir mums labai svarbiame Žalgirio mūšyje taip pat paremta sėkminga šalies biudžeto valdymo politika. Žinoma, svarbi buvo ir sąjungininkų rimta parama, kurią jau buvo pradėjęs užsitikrinti Ldk Gediminas, visų Lietuvos, Rusios ir kt. žemių karalius. Kaip laiškuose užsieniui jis save pristadydavo. Ir kaip užsieniečiai, tikriausiai, jį ir laikydavo. Bent jau Bizantijos imperatoriai. Na bet grįžkime prie šios dienos aktualijų.

Antra problema ta, kad jeigu verslininkai apeidinėja mokesčių mokėjimą, tai jie nepasitiki, kad Vyriausybė ir savivaldybės tuos mokesčius efektyviai panaudos. Kita vertus, jeigu nepasitikima tais, kurie, būtent, ir išrinko valdančiasias partijas, kad šie vykdytų numatytą ir žmonių bei verslo pageidaujamą ekonominę- socialinę politiką, t.y. kai nepasitikima tais, ar dalimi jų, kurie išreiškė pasitikėjimą tavimi suteikdami mandatą valdyti valstybę, tai, vadinasi, pirmiausiai valdantieji nepasitiki savo vykdoma politika. Čia, matyt, ir yra viena pagrindinių problemų, kodėl jie nesitaria su tauta dėl savo veiksmų, o tik juos bando primesti. Ir labai jau netaktiškai. Pirmtakai bent jau buvo korektiškesniJ.

Trečia, galima numatyti tokias priemones, kurios leistų tinkamai sureguliuoti šias mokestines lengvatas ir nedaleisti mokesčių mokėjimo „ apėjimo“. Kaip? Labai paprastaJ: 1) galima numatyti, kad mokestinė lengvata galiotų tik naujai įsikūrusioms įmonėms, kurių savininkai ne mažiau kaip penkerius metus nevykdė jokios ūkinės veiklos ( be autorinių ir kt. sutarčių). Taip pat visi naujai priimami darbuotojai turėtų būti bedarbiais bent 1-2 metus; 2) negalima jokia finansinė pagalba iš įmonių, kurios įmonės įsteigimo metu veikia; 3) žinoma išlieka teorinė galimybė, kad tokias įmones vėliau gali perpirkti ar tiesiog joms pasiūlyti atlikti pigiau paslaugas stambesnės įmonės. To neįmanoma išvengti, bet tokia rizika, matyt, nė kiek ne didesnė nei kitais mokesčių nemokėjimo atvejais. Be to, vis tiek sudaroma galimybė naujoms ir jaunoms įmonėms atsistoti ant tvirtesnio pamato. Šios priemonės yra paprastos ir nereikalauja sudėtingos priežiūros ir pastangų bei lėšų. O tai šiuo nepritekliaus metu yra labai svarbu ir, galbūt, netgi lemiama.

Tad, mano manymu, Premjero nenoras leisti naujoms įmonėms steigtis slypi visai ne dėl galimo mokesčių vengimo, o dėl kitų siurrealistiškesnių priežasčių. Pirma, tokios naujos įmonės sudarys realią konkurenciją jau veikiančioms įmonėms. Bet dėl to tik pagerėtų gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybė bei sumažėtų jų kaina. O juk stabilios nedidėjančios kainos turėtų padidinti visų šalies dirbančių motyvaciją dirbti našiau ir neemigruoti. Antra, sumažėjusi dėl to infliacija  teigiamai paveiktų visą investicinį mikroklimatą, todėl šalies ekonomiką tik sparčiau ir ilgalaikiai atsigautų. Trečia, bet, tokiu atveju reiktų atsisakyti galimybės kontroliuoti tuos naujus verslininkus, nes jeigu pastarieji bus atlesiti nuo mokesčių tai ir juos tikrinti, vadinasi, kontroliuoti nebebus prasmės. Vadinasi, naujų verslo ar kitokių įmonių atleidimas nuo mokesčių bent pirmus trejus metus išmuštų išvešėjusiai biurokratijai pagrindą iš po kojų baimėje laikyti pradedančiuosius verslininkus ir siekti juos ir jų ne- tinkamą mąstymą kontroliuoti.

Prisimenu dar visai neseną tvarką, kai reikėdavo pirkti PVM sąskaitas, ojų išdavimą kontroliuodavo labai griežtai. Neįtikusiai dėl ko nors įmonei buvo galima tiesiog vilkinti PVM sąskaitų išdavimą ir taip sužlugdyti įmonės verslą. Kad įmonės mūsuose per daug suaugusi su politika jokia naujiena- tai pripažįsta ir žinomi pasaulyje lietuviai verslininkai. O kur toks suaugimo procesas vyksta, konkurencijos ir mažos infliacijos, o todėl ir mažesnio nedarbo tikėtis nėra jokių šansų!

Apibendrinimai. Vadinasi, naujoms įmonėms svarbesni net ne tiek lengvesni mokesčiai, nors ir tai svarbu, kiek nuolaidesnis, tolerantiškesnis  požiūris į naujų įmonių pavėlavimus sumokėti mokesčius, netikslias mokestines įmokas ir kitas klaidas. Kad ir Australijos, kuri, kiek pamenu, turi nuolatinį biudežto perteklių, pavyzdžiu. Ir tokią politiką galima be jokios baimės biudžeto įplaukoms įtvirtinti teisėje jau savaitės- kitos bėgyje. Antra, kadangi įmokos Socialiniam ir Sveikatos draudimui yra būtinos, jas sumažinti pirmaisiais metais bent 50 proc. Trečia, uždrausti Mokesčių inspekcijai, muitinei, Sodrai ir kitoms valstybės institucijoms areštuoti tokios įmonės sąskaitą bent pirmus trejus metus. Juk negali įmonė mokėti mokesčių, kol dar negavo pakankamai pajamų. Ketvirta, apie galimą patikrinimą privaloma informuoti įmonę bent prieš tris mėnesius ir tikrinti ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus bent vienai iš tikrintojų. Penkta, norint, kad įmonės steigtųsi būtina vystyti, kaip ir ekonomistė Rojaka pripažįsta, bankrotų kultūrą, kad žmonės nebijotų jų įmonių bankroto, o į šį procesą kartu su visa visuomene žiūrėtų, kaip į būtiną pažangos atributą. Atsižvelgiant į tai, galima pripažinti, kad Premjerui, ar jo patarėjams,  galimai svarbiau yra išlaikyti baimės depresijoje mūsų verslininkus įvairių kontrolės mechanizmų pagalba, nei didesnė konurencija ir pats ekonomikos augimas ar mažesnė emigracija. Bet ar dėl tokios Lietuvos ne- laisvės mes  kovojome?

Rodyk draugams


Komentarai (0) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt