Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Smulkiam Verslui būtinos REGULIUOJAMOS pėsčiųjų perėjos.

2011-02-11
dainiusbutautas

Pėsčiomis einantį Žmogų, akivaizdu, galima sulyginti su Smulkiuoju Verslininku, o važiuotą ir dar naujausiu automobiliu- su stambiuoju. Kad pėstysis žmogus saugiai nueitų į parduotuvę, į darbą, į teatrą ar kitur- būtinos pėsčiųjų perėjos. Jeigu jų nebūtų dalis žmonių apsipirkinėtų, dirbtų  ir t.t. tik vienoje gatvės pusėje, o kiti - kitoje. Nekoks būtų vaizdelis žvelgiant pro langą, kaip kai kas tikriausiai pasakytų. Arba reiktų su visuomeniniu transportu apvažiuoti visą ratą kad saugiai persikelti į kitą gatvės pusę. Dažnai dėl itin intensyvaus eismo neužtenka ir paprastų perėjų, bet būtinos ir reguliuojamos.

Lygiai taip ir versle. Kai Smulkusis Verslininkas nori pradėti verslą jis turi pereiti į kitą gatvės pusę. Ką reiškia pereiti į kitą gatvęs pusę?- tai reiškia pereiti gatvę, kuria jau įprato važinėti įvairūs automobiliai, kurią vairuotojai jau įprato laikyti sava. T.y., kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, Smulkus Verslininkas tiesog nori atriekti gabalėlį gardžios verslininkystės nuo bendro pyrago. Kažkam toks elgesys gali pasirodyti tiesiog nepadorus, todėl pėsčiojo automobilių vairuotojai tiesiog nepraleidžia ir jis priverstas tūnoti savo kiaute savojoje gatvės pusėje. Bet čia rinka arba per maža arba jau užimta. Todėl būtina pereiti į kitą gatvės pusę norint pradėti smulkų verslą. Juk tame nėra nieko neįprasto ar netinkamo- žmogus nori dirbti, užsidirbti ir oriai gyventi. Tai net ir troleibusams yra žinoma. Bet ne automobilių ir dar prabangių  vairuotojams. Nors ir čia yra išimčių.

Matydama į bėdą pakliuvusius valstybė įrengia pėsčiųjų perėjas. Bet spėkit iš trijų kartų- ar per jas galime eiti saugiai?

Taip ir Smulkiam Verslininkui nėra saugu pradėti bet kurį verslą. Kartais prie pėsčiųjų perėjos atsiunčia budėti policininkus- tuomet lyg ir turėtų būti tvarka. Juk Smulkus Verslas yra šalies STRATEGINIO UŽDAVINIO PRIORITETAS Nr. 1. Bet kas atsitinka, jeigu pėstysis nepraleidžiamas? Na, galbūt surašomas protokolas, kurio pasekmės visiems yra aiškios: kaltų nėra. Taip ir Smulkus Verslininkas vos tik pradėjęs verslą tuoj pat susiduria su Valstybinės Mokesčių Inspekcijos reikalavimais sumokėti visus mokesčius, nors dar nei cento nėra uždirbęs, o tik kol kas viską pradirbęs, o jeigu ne, tuoj pat areštuojamos sąskaitos. Ką reiškia areštuoti sąskaitą verslininkui? Tai nusiųsti jį tiesiai į reanimaciją, nors jis dar tik tik pradėjo čiaudėti.

Po kurio laiko pėsčių perėjoje įrengiami šviesoforai, kurie užtikrina pėsčiųjų žmonių saugų perėjimą į kitą gatvės pusę. Reikia kažkiek palaukti, bet užtat saugu. Taip ir versle- kad Smulkus Verslas galėtų kurtis, augti ir išsilaikyti, o ne prašyti paramos iš valstybės, t.y. iš visų mūsų, jam būtinos pėsčiųjų perėjos. Tai reiškia, kad stambus verslas negali turėti jokių išlygų prieš Smulkų Verslininką. KiTaip nutiesiamos gatvės, per kurias neįmanoma pereiti saugiai:

  1. Kaip žinoma, smulkiajame versle daugiau naudojama darbo jėga, o stambiajame- kapitalas išreikštas gamybos priemonėmis, nekilnojamuoju turtu ir pačiais įvairiausiais finansiniais instrumentais. Jeigu stambiam kapitalui yra prieinami visi šie gardėsiai, tai smulkiam - dažnai tik špyga taukuota. Ir dar gerai, jeigu iš viso su tavimi teikiasi kalbėtis. Taip nutiesiama pirmoji gatvė, per kurią neįmanoma saugiai pereiti.
  2. Kadangi stambus verslininkas naudoja daugiau kapitalo, o smulkus- daugiau darbo jėgos pagaminti dažnai konkuruojančius produktus, tai, kapitalo mokesčiams esant kur kas mažesniems, nei darbo mokesčiai įgyjamas nekonkurencinis pranašumas prieš smulkų verslą. Todėl šio prekės tampa nekonkurencingos rinkoje. Taip nutiesiama  antroji gatvė, per kurią pėstysis neišgali pereiti.
  3. Stambus verslininkas gamindamas didelius kiekius įgyja trečią nekonkurencinį pranašumą, nes jo gamybos sąnaudos turėtų būti mažesnės. Taip nutiesiama trečioji gatvė per kurią neįmanoma pereiti, jeigu nėra reguliuojamų pėsčiųjų perėjų.

Tokių nepereinamų gatvių iš ties yra kur kas daugiau- tai ir pažinčių, ir eilinės pagarbos stoka iš tikrinančiųjų ir valdininkų pusės, tai ir korupciniai ryšiai, kuriais mielai naudojasi prakutę verslininkai, tai ir, pagaliau, žmonių abejingumas, kuris tiesiog sunaikina Smulkų Verslininką ir  t.t. Taip …, bet kas atsitinka, kai stambūs verslininkai naudoja vien kapitalą, o smulkūs- vien darbą, bet, pavyzdžiui, smulkaus verslo iš viso nebelieka- nebėra kas perka prekių!! Apie tai  Boisguillebertas rašė jau XVII, Maltusas- XVIII-XIX ir Keinsas XX amžiuje: skurstantis žmogus, nors ir negamina, bet pirkdamas „ daro galimą kapitalistų pelno realizaciją” , o pasiūlos trūkumas nulemia ir didelį skurdą. Todėl būtina Smulkiajam Verslui nutiesti pėsčiųjų reguliuojamas perėjas. Ypatingai didmiesčiuose. Na, dar išvalyti gatves, kad pėstysis saugiau grįžtų namo ir galėtų uždirbti ne tik sau, bet ir valstybei, t.y. visiems mums.

Rodyk draugams


Komentarai (1) | Rašyti komentarą »

Ekonominiai patėmijimaI. Ar Vilniaus valdyme galima aptikti socialistinės ekonomikos bruožų?

2011-02-04
dainiusbutautas

Manau, kad TAIP. Pirma, sniego ekonomika, antra, įlipimo į viešojo transporto tvarka, trečia, švietimo sistemos darbuotojų menki atlyginimai.

Tiesą sakant, tai grįžimas net ne į sovietinę ne-ekonomiką, bet daug giliau- į natūrinės ekonomikos ūkį, kuris buvo populiarus ir minėtu laiku. Dėl to ši ne-ekonomika ir bankrutavo. Kaip žinoma, natūrinėje ekonomikoje piniginiai santykiai dar nebuvo išsivystę. Kiek vėliau karaliai ir kunigaikščiai mokesčius rinkdavo dvejopai- pinigais ir natūra. Natūrą galėjo sudaryti medus, kailiai, grūdai, maitinimo paslaugos teikiamos dvarui ir kariuomenei ir kt. Didikai ir bajorai dar privalėjo surinkti reikalui esant būrį didesnį ar mažesnį kareivių ir jį išlaikyti. Sąžiningiems ir atsidavusiems pavaldiniams buvo, kaip ir dabar, gausiai atlyginama- postais, titulais, žemėmis ir t.t.

Kuo piniginis ūkis pranašesnis už natūrinį? Pirma, gautus mokesčius natūriniu pavidalu reikėjo sandėliuoti, vežti į turgavietes ir kt. T.y. reikėjo skirti žmonių, laiko ir lėšų tam, kad realizuoti surinktus mokesčisu natūra. Todėl mokesčių surinkimo efektyvumas ženkliai sumažėdavo. O nukritus kainoms piniginis srautas galėjo būti ir neigiamas.

 Kas miestui svarbiau- monopolininkų pajamos ar žmonių gerovė?

1. Sniego krūvelės ir ne-ekonomika. Vilniuje net ir krizės metais biudžetas nesumenko ir siekia, jeigu klystu prašau mane pataisyti, apie 1 mlrd. litų. Kažkada Nepriklausomybės pradžioje ir su daug menkesniu biudžetu miesto valdžia nepalikdavo gatvių nevalytų ir netvarkingų. Tiesa, tuomet tokias paslaugas teikdavo valstybinės įmonės, kurios laikui bėgant buvo suprivatizuotos. Vadinasi, miestas, t.y. visi jos gyventojai, pirma, permoka už atliekamas paslaugas, antra, tų paslaugų kokybė yra daugiau negu abejotina. Todėl galima pripažinti, kad šių paslaugų suprivatizavimas buvo arba klaida, arba tiesiog trūksta viešųjų paslaugų kokybės kontrolės. Akivaizdu, kad laisva rinka kokiems 0,2 proc. gyventojų ir ne-laisva visiems likusiems, tiksliau kai kurios įmonės dirbančios tokiomis išties šiltnamio sąlygomis, kurias dar pagerina korupcinė politinė- teisinė- kultūrinė sistema, nėra pajėgios už priimtiną kainą atlikti miestui ir jo gyventojams kokybiškų paslaugų.

Spėju, kad dėl to nuostabusis ir senasis Vilnius, jo gyventojai ir verslininkai patiria keleriopų nuostolių. Pirma, nukenčia turizmas, dėl ko teikiamos lengvatos veišbučių sektoriui ir dėl to miesto biudžetas nukenčia du kartus. Antra, einant namo ypač atlydžio sąlygomis žmonės sušlampa, persišaldo, daugiau serga ir mažiau dirba, todėl didėja išmokos iš biudžeto. Trečia, tokiomis žiemos  sąlygomis žmogus tesiog greičiau nuvargsta, dėl to nukenčia darbo našumas, didėja pesimizmas visuomenėje, be to, skubama šlapiomis kojomis namo, o ne į parduotuvę. Privalumas- mažėja namie sukauptos maisto atsargos, bet mažėja pardavimai ir gamyba. Tiesa, mažiau maisto išmetama į šiukšlių dėžę. Beje, mano nuomone- viena iš krizės priežasčių- būtent, išmetimas maisto produktų į šiukšlių dėžę. Mat sunaudojus visus maisto produktus žmogus galėtų daugiau pajamų skirti švietimui, investicijoms, kultūrai. Be to, papildomai kainuoja ir suledėjusio sniego gramdymas, o įsigulėjęs sniegas daro neabejotinos žalos ir šaligatvių plytelėms bei kitai kelio ar pėsčiųjų tako dangai. Kaip matyti, miesto valdžia turi būti ne tik kompetentinga, bet ir mąstanti bei užjaučianti. Juk švarus ir tvarkingas miestas ne tik traukia papildomus turistų srautus, bet ir suteikia daugiau Vilties ir džiaugsmo šalia esantiems, todėl mažėja emigracija.

 Miesto valdžia yra žmonių tarnaitė, o ne gaspadorius.

2. Įlipimas tik pro priekines duris į viešąjį trasnportą man apskritai primena geto ar žiaurios diktatūros sąlygas. Kaip R. Kuodis tikriausiai pasakytų- o kur sąnaudų analizė šio problemos sprendimo? Ar dėl tu sumažėjo „zuikių”, ar dėl to padidėjo viešojo transporto pajamos ir sumažėjo sąnaudos? Mums, vilniečiams, norisi sužinoti atsakymus ne tik į šiuos klausimus. Pavyzdžiui, kodėl kioskuose transporto bilietas kainuoja 2 lt., o viešajame transporte- 2,5 lt. Ar dėl to, kad bilietai platinami vairuotojų padidėjo sąnaudos? Tuomet, kokia tų padidėjusių sąnaudų dalis tenka vairuotojams? Jei netenka, tai kodėl viešajame trasnporte mokame brangiau? Taip trukdomas vairuotojų dėmesys, prastėja vairavimo kokybė ir žmonių nuotaika. O neduok Dieve, dar pardavinėjant bilietus įvyks avarija ir nukentės žmonės. Atsižvelgiant į šiuos išsakytus argumentus manau, kad varymas žmonių pro vienas duris, ir dar itin šaltos žiemos sąlygomis, yra elementarus žmogaus orumo žeminimas ir tuo siekiama parodyti žmonėms jų savo vergišką vietą, kaip ir sovietinės ne-ekonomikos sąlygomis, kurios iš tiesų gali priminti ir laisvąją rinką. Panašumas tas, kad abejais atvejais turtėja tik turtingi. Ne išeitis irelektroninių bilietų įdiegimas- manau, kadtam taip pat reikalinga apklausa ir žmonių pritarimas. Užtenka diktuoti žmonėms sąlygas, kai pjie turi gyventi. Miesto valdžia yra žmonių tarnaitė, o ne gaspadorius.

 Tarybiniais laikais mokytojas nebuvo gerbiamas- taip ir išliko!!

3. Tarybiniais laikais mokytojas nebuvo gerbiamas ir tai atsispindėjo atlyginimo dydžiu, kuris buvo ir tebėra vergiškas. Galima daug šnekėti apie švietimo reikšmę visuomenei ir valstybei, bet jeigu tai neatsispindi finansiškai- tai tik tušti plepalai. Kaip ir su bibliniu tikėjimu- tu man parodyk savo tikėjimą, o aš tau parodysiu savo tikėjimo darbus. JAV prieš šimtą metų švietimo sistemoje žmogus uždirbdavo 5-6 kartus !! didesnį atlyginimą nei pramonėje. Po antrojo pasaulinio karo šis atotrūkis sumažėjo iki 3 kartų. Būtų gerai, jei Lietuvoje šis skirtumas sudarytų bent du kartus. JAV ekonomikos rezultatus matome. Europa visokiomis strategijomis bando sulygti su JAV, bet nesigauna. O gal tiesiog PVM reikia atšaukti ar sumažinti iki tokio lygio, kad neapsimokėtų siekti jo vengti. Kaip ir JAV. Kai švietimui valdžios skiriama suma ar tempai yra mažesni, nei skiriama ekonomikai, ar tuomet įmanoma su menkesniu žinių bagažu pasiekti spartesnio ekonomikos augimo? Juk ekonomikos augimą gali užtikrinti ne tik aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba, kuri sudaro gal tik šimtasias dalis ekonomikos, bet ir visuotinė technologinė pažanga, kurią pirmiau skatina žmogaus dvasinė ir fizinė pažanga. Kas iš tų naujų technogolijų, jeigu neturime žmonių, kurie būtų pajėgus tomis atsinaujinusiomis technologijomis dirbti.

Ir tai tik menka problemų dalis. Ne veltui Enciklikoje Meilė tiesoje pagrįstai pripažįstama, kad moralė turi būti aukščiau ir anksčiau ekonomikos ir politikos bei kitų sprendimų bei turi veikti neatsiejamai nuo šių sprendimų. Tik tuomet galimas ir stabilus bei nuoseklus ekonomikos augimas. Bet tam būtina žmonių gausa, vadinasi pirmiausiai vertėtų atšaukti dar vieną sovietinį reliktą- abortų įstatymą, kuriuo tiesiogiai pasikėsinta į tautos moralę, jos tvirtybę, atsparumą ir gausą. Kaip matyti, klausimų daug, o atsakymų, kaip visuomet, dar daugiau. Na, ir nepamirškime optimizmo- nepaisant jokių krizių žmonija stumiasi pirmyn- į dvasinį, religinį ir fizinį atsinaujinimą.

Rodyk draugams


Komentarai (0) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt