Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Kas bendro tarp Filosofijos fakulteto (VU) kavinės ir ekonomikos?

2010-03-26
dainiusbutautas

Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad nieko. Vis dėl to neskubėčiau būti tokiu toliaregiu ir viliuosi, kad įdėmus ir pastovus skaitytojas- klausytojas jau bus susidaręs išankstinę nuomonę arba bent jau suklusęs- na, ką jis dabar sumanė. Kitas pamislys- na, na … ir geraširdiškai syptelės (viliuosi).

Penktadienio ankstyvą popietę užsukau į minėtą kavinaitę šiek tiek prasiblaškyti, nes prieš porą dienų užėjus visai patiko. Susiradau patogesnę vietelę ir pradėjau… medituoti. Aišku, vidujai. Kad nepagalvotų, ko nors. Juk mes taip bijome išorinės nuomonės. Nors krišnaitai nebijo nieko: eina dainuodami :Hari, hari… Ir niekam netrukdo. Bet tik pabandyk viešoje vietoje persižegnoti- tuoj pat pajusi prieštaravimų pliūpsnį. Įdomu, kodėl toks skirtingas požiūris?

Iš pradžių įkvėpimas … paskatino sukurti vieną keturposmį, kiek vėliau- ketureilį. Vėl panirau į vidinę meditaciją. Nuo pat ryto, o tiksliau jau nuo vakar vakaro jaučiu kažkokią ypatingą šilumą, kuri tarsi kylanti iš vidaus persilieja į išorę, o išorinė- sugrįžta į vidų. Arba atvirkščiai. Visai kaip erosas ir agapė. Kaip popiežius Benediktas XVI Enciklikoje “Dievas yra meilė” rašo- erosas tai pakylančioji arba žmogiškoji meilė, o agapė- tai nusileidžiančioji arba dieviškoji meilė. Turbūt kai kas net nustebo, negi Ekselencija popiežius apie erosą gali rašyti? Tikrai gali ir rašo. Dar daugiau apie lytinę meilę knygoje “Meilė ir atsakomybė” (1960 m.), apie jausmus ir juslumą bei kt., rašė K. Wojtyla, vėliau tapęs Jonu Pauliu II.

Staiga, gal šiek tiek netikėtai pats sau užkalbinau šalia esančias merginas (Indrė ir Aurelija). Matyt, atsiprašiau, kad pertraukiau jų intensyvų pokalbį ir paklausiau, ar jos domisi ekonomika. Atsakymas, matyt, aiškus. Tuomet nenuleisdamas rankų toliau bandau užmegzti pokalbį, nes lyg tai nesiunčia kur toliau: ar domėtųsi ekonomika, jei suprastų, kad galėtų a) rinkimuose atsirinkti, kas yra kas; b) nepirkti ir nepalaikyti tos spaudos, kuri rašo akivaizdžią netiesą ir c) geriau orientuotis situacijoje bei palaikytų tuos informacijos šaltinius, kurie skleidžia informaciją, kuri sudarytų geresnes prielaidas didesnei ekonominei tame tarpe ir studentų gerovei? Sukluso… ir, atrodo, susidomėjo.

 Per daug nesistengdamas išdėsčiau, kad stengiuosi skleisti tokias ekonomines žinias, kurios galėtų padėti sukurti didesnę gerovę, kad šiuo metu, kažkam labai naudinga vadovaujantis neoklasikinėmis mintimis, galbūt ir siekiant gero, palaikyti  didelį skurdą, kad tuomet neturint ek. žinių žmonės rinkimuose, nežino ką rinkti, o į rinkimus stumiami žmonės, kurie visiškai kažkodėl nesusigaudo  ar klaidingai susigaudo ekonominė tikrovėje (?), kad teisingos ekonomikos atveju laimėtų ir turtingi, ir neturtingi, bet kažkam norisi būti “nuogu karaliu” ir pan. Šiek tiek pridėjau, bet esmė panaši.

Tuomet iškyla natūralus klausimas, ką daryti? Aurelija mano, kad būtina šviesti valdžios žmonės, kurie priima atitinkamus sprendimus. Atsakau, kad tai neįmanoma, kad bandžiau, kad valdžiai to nereikia, kad būtinas mokslinis laipsnis, atstovauti įtaką turinčiai (pvz. visuomeninei) organizacijai ir t.t. Aurelija įsitraukia ir pasakoja, iš pradžių atsiprašiusi, kad galbūt sako nereikšmingus dalykus, jog matė tokį kiną apie namą ir kuriame pasakoja apie ekologinius dalykus, jų reikšmę. Kinas ją taip uždegė, kad ėmė pati daug rimčiau žiūrėti į ekologines problemas ir pati spręsti jas savo atsakomybės ribose. Priėjome natūralią išvadą, kad ir vienas žmogus gali daug, nes jo pavyzdžiu paseka ir kiti. Suprantama, svarbu, kad pavyzdys būtų tinkamas ir geras.

Iškyla klausimas, gal ir kiek anksčiau iškilo, kad seimūnai apie ekonomiką nusimano prasčiau, negu paprastas žmogus. Be to, tikrai yra žmonių, kurie galėtų valdyti, o tiksliau tarnauti žmonėms geriau, nei dabartiniai valdžios žmonės. Aišku, mintyse pagalvoji, kad atėję į valdžią pasileidžia daugelis. Bet galbūt dėl to, kad neturi įgimto imunineto valdžios sindromui- kažkokiai mistinei jėgai pavadinimu- aš valdžioje. Krikščioniškas gi požiūris skatina stipresnį ir galingesnį tarnauti silpnesniam, kad būtų lygu. Juk lygiu keliu saugiau keliauti. Be to trumpiau bei mažiau kuro sueikvoji- tuomet ir oras švaresnis bei importas mažesnis. Todėl labai svarbu, kad tokie galintys žmonės imtųsi atsakomybės prisiimti atsakomybę. Įsipareigojęs žmogus, perfrazavus racionaliuosius lūkesčius, gali daugiau: taip pat augti ir kurti.  Tam reikalinga papildoma motyvacija pačių žmonių ir visuomenės, kad ji palaikytų juos. Bet ne vien per rinkimus, o vėliau rankas nusiplovus nuo valstybės valdymo pasakyti- va, aš jus išrinkau, o jūs nieko nepadarėte.

Pokalbio metu išaiškėjo, kad ekonominės žinios visgi svarbu. Juk jei studentas žinotų, kuri kavinė sumoka daugiau mokesčių ir iš kurių daugiau grįžta pačiam studentui per kokybiškesnį mokslą, tuomet ir studentas eitų į tokią kavinę. Be to, mokesčiai ne vien paima, bet ir duoda. O jeigu duoda daugiau, nei paima, tai toks požiūris, kad visuomenės sumokėti mokesčiai tėra praradimas- pasenęs ir primityvus požiūris. Nors Jurbarke jau viduramžiais miesto piliečiai mąstė šį klausimą giliau ir nusprendė, kad geriau daugiau mokesčių ir gražesnis, tvarkingesnis miestas, kuriame saugiau gyventi. O jeigu užtikrinamas didesnis saugumas, tai studentas gali vėliau grįžti apšviestose gatvėse namo ir keletą papildomų litų išleisti kavinėje. taip padidėtų valstybės biudžetas.  Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia taupyti elektros energijos. Saugesniame mieste, kur žmonės gyvena, kaip broliai ir seserys, mažiau išlaidų tektų vidiniam saugumui užtikrinti, todėl daugiau lėšų liktų didesniam konkurencingumui pasiekti, kokybiškesnes švietimo, medicinos ir kt. paslaugas teikti. Aišku, tam būtinas ir tinkams žmogaus nusiteikimas tarnauti artimui. Vadinasi, broliška nuostata artimo labui- užtikrina didesnį šalies ir jos žmonių gerbūvį, su sąlyga, kad valstybės ir savivaldybių lėšos naudojamos efektyviai.

Todėl Aurelija pateikė tokį receptą: būtina ekonomines žinias pateikti aiškiai, tiksliai, teisingai ir neiškreiptai (pridedu), kad žmogus galėtų akivaizdžiai (grafikų ir skaičių pagalba)  susipažinti su ekonomine tikrove ir, kaip žymus sociologas J. Millis sako- būti laisvu, kad galėtum priimti savarankišus sprendimus. Prieš porą dienų vartinėjant lotynų kalbos vadovėlį perskaičiau, kad laisvė ir knyga lotynų kalboje reiškia tą patį. Matyt, būtų galima prisiminti, kad Egipto valdovas ( vardo nei tėvavardžio nebeprisimenu, juk taip seniai tai buvo:) ) savo sūnui, berods, Piopi, sako: be žinių- vergovė ir prapultis. O pas mus jaunimą nori be mokslo palikti- turbūt, kad nežinotų ir nespurastų, už ką balsuoti teisingai. Dėl to ir SODROS biudžetas nukenčia: vėlgi- patys priviria košę, kad vėliau ją valgytų ir visiems sakytų, kad kažką veikia.

Todėl ir būtina sudominti žmones ekonominėmis žiniomis, nes tikrai pasistengus, anot gerb. Aurelijos, žmonės gali susivokti realybėje. Vadinasi reikia tik noro ir pastangų. Tuomet galima kurti ir eiti pirmyn.

Ne mažiau svarbu, kad kalbant Aurelija net atgijo, tarytum išsiskleidė, kaip pavasario gėlė nuostabi . Čia prisimenu, kad jaunas kunigas Šv. Kryžiaus namuose Šv. Juozapo, Šventos Šeimos žemiškojo globėjo, šventės išvakarėse paminėjo, kad vyrai turi elgtis, kaip Šv. Juozapas- turi padėti moterims išsiskleisti. Ir tokiu tikrumu sako, kad asmeniškai paliečia vyrišką širdį. Tikrai palietė. 

Rodyk draugams


Komentarai (17) | Rašyti komentarą »

Kovo 11-oji

2010-03-15
dainiusbutautas

Tėvynė Lietuva- laisva, šlovinga,

mes, žmonės, esam Tavo Viltimi.

Tavo Lietuvėle Vardas Palaimingas

tepadeda mums būti savimi.

 

Iškentę tremtį, atstūmimą,

mes tapom Kryžių šalimi.

Širdysna mūsų gėris viršų ima,

Tiesa ir Meilė tetampa mūsų būdo ašimi.

 

Lietuva- šalis kur džiaugiasi jaunimas

Tėvų pagalba, vyresniųjų dosnumu.

Lietuva- šalis, kurs neteisę pamynę,

mes gėrimes Taika ir romumu.

 

Ta kovo mėnesio diena šventa

Šv.Konstantinui Palaimingam

tevirsta mums visiems vaiskia aušra,

gyvenkime Tikėjimu vieningai.

 

Tad būkime, kaip Vincas mus primokė-

gyvenkim Kristaus šviesoje,

dorybėse Tikėjimu ir Protu

paskęskim meilės tiesoje.

2010m. kovo 11d.

Rodyk draugams


Komentarai (17) | Rašyti komentarą »

Keistis…kaip?

2010-03-10
dainiusbutautas

Vieną dieną tiesiog supranti, kad taip gyventi, kaip gyvenai iki šiol nebėra jokios prasmės, toks gyvenimas niekur neveda. Viskas, ką bedarytum - krenta iš rankų… Buvusi Viltis ir pasitikėjimas savimi išnyko, kaip dūmas…Kartais atrodo, kad tik mažytis šiaudelis, mažytė sėkmė- ir viskas pasikeis… Visai kaip žaidžiant kazino, kaip neseniai perskaičiau “Artuma” ( 2010m., vasrio mėn.) žurnale.

Bet juk norisi tokios pat sėkmės, kaip kadaise, kai viskas klojosi tarsi iš pypkės. Tik pamirštama, kad ir pats tuomet turi būti toks pat, kaip tuomet, t.y. kuklesnis nuomone apie save ir Dievo man suteiktus gebėjimus. Juk negauni jų iš kažkur, bet, žinoma, juos turi ugdyti pats. Kita vertus, su derama pagalba gali išugdyti tinkamiau. Juk neisi pas stomatogolą remontuoti automobilio ar pas finansininką, net ir puikiausią, gydytis dantų, nebent paprašyti paramos.

Vieną kartą tiesiog trinkteli- VISKAS… BASTA- pradedu iš naujo. Bet jei manai, kad tai tavo atsparos taškas, tai klysti. Šis atsparos taškas glūdėjo tavyje ir anksčiau, bet tiesiog reikėjo laiko jam subręsti. Juk prinokęs vaisius yra skaniausias.

Kaip tavo gyvenimo pradžia glūdėjo kažkur anksčiau, taip ir tavo nesėkmės, o iš tiesų meilės dovanos, taip pat. Pabandysiu pasidalinti savo patirtimi. Kažkada labai troškau patekti į vieną, tuomet elitinę diskoteką. Tuomet man tai atrodė neįgyvendinama svajonė. Po kurio laiko su draugais ten po visuotinės diskotekos dar tuometinių draugų būrelyje likdavome pašokti. Žinoma, kartu su žaviomis merginomis. Vienos iš tokių šurmulingos diskotekos vakaro metu tartum kažkas iš aukščiau ir iš šono sako: ” Laikas tau nuo rytojaus elgtIs IŠMINTINGAI”. kAŽKAS kitas, man šiek tiek pamąsčius, tarsi už mane jam atsakė- ” noriu įdomaus gyvenimo!”. Šis atsakymas man tuomet labai netgi pritiko.

Kas yra Išmintis? Kokia Išminties reikšmė? Išminties knygoje ( Šv. Raštas, Senasis Testamentas) parašyta:

Išmintis globojo pirmąjį padarytą pasaulio tėvą, kai jis buvo sukurtas vienui vienas. Jinai pakėlė jį iš jo paties nupuolimo” (Išm 10,1). ”Kai teisusis žmogus buvo parduotas, išmintis jo nepaliko, bet nuo nuodėmės jįjį išgelbėjo” ( Išm 10,13). ”Šventą tautą ir taurią giminę išmintis išlaisvino iš žemės engėjų” (Išm 10, 15). ” Juk išmintis atvėrė nebylių burnas ir leido mažylių liežuviams aiškiai kalbėti” (Išm 10, 21). “Kai dėl jo žemė buvo aptvindyta, išmintis vėl atėjo gelbėti jos, plukdydama teisųjį žmogų mediniu laivu” (Išm 10,4). “Nedorėliams žūvant, išmintis gelbėjo teisųjį žmogų, jis išbėgo nuo ugnies, nužengusios ant Penkių miestų” (Išm 10,6). ”Išmintis išgelbėjo savo tarnus iš jų vargų” (Išm 10,9).

 Dar daug daugiau dalykų apie Išmintį žino ir pats šio bloq’o interesantas. Kaip suprantate, atstūmus Išmintį ir pasirinkus neišmintį- rezultatas turėtų būti aiškus. Žinoma, visuomet galima prie jos grįžti. Bet kartą atstūmus IŠMINTĮ, vėliau Ją prisišaukti gali būti sudėtinga ir tai užtrunka. Tad gal geriau Išminties neatstumti. Bet “ Juk išmintis niekad neis į piktavalę sielą nei gyvens nuodėmės pavergtame kūne” (Išm 1,4)- Juk išmintis yra žmogų mylinti dvasia, tačiau ji neatleidžia piktažodžiautojo nuo jo žodžių kaltės, nes Dievas yra jo slapčiausių minčių liudytojas, - tikrai stebi žmogaus širdį ir klausosi jo liežuvio” ( Išm 1,6).

Kaip suprantate, pastarieji žodžiai (Išm 1,6) skirti kaip tik man, nors šios minties tuomet niekas kitas ir negalėjo išgirsti. Bet tai tik vienas iš nusiteikimų, turėjusių reikšmės tolimesniam, esamam ir tolimesniam mano gyvenimo keleliui. Kadangi Išmintis yra žmogų mylinti dvasia, ji nepalieka Jo nelaimėje, nes Nedorėliams žūvant, išmintis gelbėjo teisųjį žmogų. Todėl Ji man su laiku atsiuntė dar du troškimus, kurie man padėjo išgyventi Išminties atstūmimą, bet ne netektį: galiu pardėti nuo nulio ir galiu eiti iki galo. Šie du troškimai mane ir palaikė visų mano išgyvenimų metu, kurie truko ne metusir ne dvejus. Be to, visa tai atleido ir atleidžia mane nuo kitų kaltinimo, nes pats esi atsakingas už save, už savo mintis ir veiksmus ta prasme, kad renkiesi kryptį, kuria eisi. Bet be tinkamos pagalbos vienas žmogus nėra pajėgus susitvarkyti savo gyvenimo. Matyt, pati tinkamiausia pagalba- IŠMINTIS, MEILĖ, TIKĖJIMAS bei TAIKOS IR TIESOS TROŠKIMAS ir artimų dorų žmonių pagalba.

Kadaise, prieš du su viršum tūkstančių metų į panašią problemą buvo patekęs ir Danielius su savo bičiuliais, kai Babilono karalius Nebukadnecaras, nugalėjęs Judo karalių Jehojakimą, išsivarė žydus į tremtį, nes juos drauge su dalimi indų iš Dievo Namų Viešpats atidavė jam į rankas (Išm 1,2). Danielius būdamas Išminties kupinas žmogus, kai iškilo pavojus jam ir jo bičiuliams netekti gyvybės, nes nebuvo kam paaiškinti Babilono karaliui  jo sapno, kreipėsi:

Tebūna pašlovintas Dievo vardas nuo amžių per amžius,nes jo yra išmintis ir galybė.  Jis keičia laikotarpius ir metų laikus, pašalina ir į sostą pasodina karalius, suteikia išminčiams išmintį ir išmanantiems pažinimą.  Jis apreiškia, kas gilu ir paslėpta, jis žino, kas yra tamsybėje, nes jame yra šviesa. Tau, mano protėvių Dieve, aš dėkoju ir tave giriu, nes davei man išminties ir jėgų. Dabar tu apreiškei, ko tavęs prašėme, apreiškei mums karaliaus sapną” (Dan 2, 20-23).

Tad kaip keistis? Nuo ko pradėti…? Šito negaliu žinoti, bet sava patirtimi galiu nereikšmingai paliudyti-galgi nuo troškimo…Manau, kad kievienas žmogus turi savo, tik jam vienam skirtą kelią ir patirtį, kurią turi išgyventi ir savo patirtį perduoti kitiems bei sau pačiam, kad visuomet prisimintum. Tuometinis kardinolas Ratzingeris, dabartinis popiežius Benediktas XVI rašė: kiekvieno žmogaus yra savitas kelias link Dievo (”Žemės druska”), vadinasi ir link išminties, tikėjimo ir proto, meilės ir tiesos, taikos ir ramybės. J. Vanier, daugybės Arkų steigėjas, taria tarsi tau- kiekvienas žmogus yra šventa istorija.

Kodėl apie tai rašau?, dėl dviejų priežasčių: pirma, artėja Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metis ir, antra, kažkada labai norėjau sutikti Velykas bažnyčioje, bet nesutikau… Beje, šiomis dienomis kaip tik sukanka penkeri nuolatinės piligrimystės metai, kaip pirmą kartą atėjau į Bažnyčią, nes jaučiau visu savimi, nors to tuomet nesupratau ir negalėjau žinoti, kad Ji turi, ką man pasakyti ir pasiūlyti. Taip ir įvyko (Pr 1, 7).

Rodyk draugams


Komentarai (32) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt