Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Kaip Keinsas didintų užimtumą Lietuvoje. Įvadas.

2009-12-31
dainiusbutautas

 Kaip žinoma, svarbiausi makroekonominiai tikslai yra - maža infliacija ir mažas nedarbas. Yra manančių, kad didesnis užimtumas yra įmanomas tik didėjant kainoms. Iš esmės toks požiūris būdingas tik monopolistinėms- oligopolinėms ekonomikoms. Mat mažoms kainoms ir mažam nedarbui yra būtina laisva konkurencija, aukšta perkamoji galia, investicijų pasiūla, ekonominė pusiausvyra ir kt..

Dar A. Smitas pabrėžė gryno konkurencingumo būtinumą, nes privilegijos ir nereikalingi apribojimai neskatina žmogaus prigimtinių gebėjimų, jo laisvės troškimo, pasisakė prieš bet kokias monopolijas, nes ” to paties verslo žmonės retai susitinka tarpusavyje, bet jų pokalbiai visuomet baigiasi sąmokslu prieš visuomenę arba kokiu nors susitarimu padidinti kainas“. A.Smitas pripažįsta ir tai, kad nėra matęs, ” kad kas nors gera būtų padaryta tų, kurie vaizduojasi plušą visuomenės labui“. T.y. jo garsusis laissez faire  principas galioja tik antimonopolinėmis sąlygomis, kai valstybės tarnyba sąžiningai dirba, tarnauja žmonių ir visuomenės labui. Kitomis sąlygomis laissez faire laisvės principas, pasak Thomas Carlyle yra ne kas kita, kaip ” anarchija plius policininkas“. Suprantamiau sakant, ten kur vyrauja korupcija, tose valstybė apie pamatinius laisvės principus, kai kiekvienas žmogus gali panaudoti savo prigimtinius verslumo gebėjimus nėra ir ko šnekėti.

Be tobulos, grynos A. Smito konkurencijos yra būtina aukšta perkamoji galia. Kai perkamoji galia maža- didėja atsargos ir mažėja vartojimas, todėl ir gamyba bei užimtumo lygis. A. Smitas didelę reikšmę teikė kapitalo kaupimui bei taupumui, kuris, o ne “darbas yra tiesioginė kapitalo augimo priežastis“. Neneigiant taupymo reikšmės investicijoms bei ekonominei pusiausvyrai vis dėl to pamirštama, kad darbo pajamoms nedidėjant taip pat mažėja ir taupymas. O ką jau bekalbėti apie vartojimą.

D. Rikardo, kuris laikoma yra tobulesnis Smitas, mano, kad laisvos konkurencijos, kuriai pritaria, sąlygomis įmanoma darbo užmokesčio mažėjimo tendencija. T.y. pripažįstama tik gamintojo nustatyta prekės kaina, kuri nepriklauso nuo uždirbančio žmogaus pajamų perkamosios galios. Vadinasi, laisva konkurencija suprantama tik kaip gamintojo teisė nustatyti kainą užmirštant, kad kažkas tą prekę turi pirkti, o tam būtinos žmonių didesnės pajamos.

T. Maltusas pripažįsta, kad “perprodukcija atsiranda dėl pajamų paskirstymo, t.y. labai augant kapitalo susidarymui, daiktinių gėrybių paklausa (efektyvi paklausa) nustoja augusi anksčiau, nei gamyba. Verslininkai, prisidedantys prie kapitalo susidarymo, nors ir gali, bet nenori padidinti vartojimo proporcingai gamybai, o darbininkai nori padidinti vartojimą, bet negali“.

Atėjus metui J. de Sismondi paskelbė šiuo metu visai suprantamą teiginį: prekės perkamos už pajamas. J. de Sismundi ir T. Maltusas vieningai sutarė, kad kapitalizmas nepajėgus užtikrinti paklausą, kuri būtų pakankama realizuoti visą visuomeninį produktą. Problemos esmė, jų manymu, ta, kad intensyviai kaupiant kapitalą, gamybos apimtys auga sparčiau už pajamų sumą”. Be to, Sismundi pripažino, kad “Valstybė turi siekti tokios tvarkos, kuri užtikrintų ir neturtingam, ir turtuoliui pasiturėjimą, džiaugsmą bei ramybę- tokią tvarką, kuriai esant niekas nekenčia“.

Vis dėl to, nepaisant Maltuso, Sismundi ir kitų mokslininkų pastangų Rikardo mintys, matyt, atrodė patraukliau ir ilgam užėmė atsakingus protus.

Keinsas, kurio veikalas apie užimtumą, procentą ir pinigus pasirodė tuoj po Didžiąja vadinamos krizės, teigė, kad “mes turime kankinančiai brautis per mūsų neteisingų supratimų rūką” bei pripažino, kad ” jei tik T.Malthusas, o ne D.Rikardo veikalas būtų tolimesnės ekonomikos mokslo plėtros XIX a. išeities taškas, kiek išmintingesnis ir turtingesnis šiandien būtų pasaulis“. Gal net būtų išvengta katastrofiškų XX amžiaus karų.

Rodyk draugams


Komentarai (95) | Rašyti komentarą »

Drąsūs mokesčiai!!

2009-12-05
dainiusbutautas

Apdėjo mokesčiais ne tuos, ką reikia,

mokesčiai todėl “neveikia”,

“Vargšus išnaikinti reikia,

partijoms jie paramos neteikia”

 

-teigia taip Premjeras ir ministrai,

vargšus apmokestinti jie tik drįsta.

Taip, Lietuva- šalis drąsi,

vaikšto čia dauguma nuogi..,basi…

 

Lietuvoj valdžia vis rodo savo “galią”,

nori jie palaužti Žmogaus valią.

Bet valia Žmogaus maitinas viltimi,

“Nebijok, Žmogau”- juk Viešpats su tavimi.

 

“Ką gali žmonės tau padaryti?”,

jei jie neįstengia net savęs valdyti,

savo ydoms nuolat nuolaidžiauja,

konkuruoja tik tas, kuris gi joms Viešpatauja.

 

Seimūnai, ministrai drąsūs kol valdžioj,

susitinka jie tegul su vargšu gūdžioj vienumoj…

Taigi, Lietuva drąsi šalis,

kasgi tai paneigti pabandys?

Rodyk draugams


Komentarai (21) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt