Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Atsiprašau, mokesčių reforma įvyko!!

2009-11-27
dainiusbutautas

Natūralu, kad bet kokios reformos esmė- pagerinti esmą padėtį. Arba bent jau jos NEpabloginti atsižvelgiant į laiko realijas. Lygiai tokiu pat principu galėtume vertinti ir šią taip vadinamą mokesčių, kurią pavadinčiau ANTIreformą. Kodėl antireformą?  Todėl, kad nepagerino ekonomiką padedančių kurti verslo ir žmonių lūkesčių, aplinkybių ir net jas pablogino iš esmės. Tiesa, panašią situacija išgyvena ir Latvija, galbūt, dalinai Estija. Bet tai jei ir paguodžia, tai nereikšmingai, o daugiau graudulingai. Vis dėl to Baltijos Sesės. 

Šią mokesčių ANTIreformą (MA)  vertinčiau tokiais dvejais aspektais: a) kaip MA prisidėjo prie pagrindinių makroekonominių tikslų: mažos infliacijos ir mažo nedarbo įgyvendinimo; b) ar ir kaip keitėsi mokesčių struktūra ir kaip tas pasikeitimas prisideda prie išvadrintų tikslų įvykdymo.

a) Kaip žinome nedarbas išaugo katastrofiškai, o infliacija sumažėjo. Tiesa, infliacija daugiau sumažėjo dėl jos, sakyčiau, “natūralaus išsikvėpimo“.  Be to, Vyriausybė viską darė, kad palaikytų infliacijai gyvybę prijungiant jai tiesioginius gyvybės latakus- PVM ir akcizų didinimą. Tokį infliacinės politikos vykdymą patvirtina tai, kad padidinus netiesioginisu mokesčius (PVM ir akcizus) gruodžio ir rugsėjo mėnesiais, sausį ir rugsėjo ženkliai padidėjo infliacija. Šis kainų augimas tiesiogiai palietė ir valdžios pasitikėjimo reitingus. Kaip vienos diskusijos metu paminėjo sociologas dr.Vl.Gaidys , t.y. šių metų sausio ir, berods, spalio mėnesiais atliktose apklausose valdžios reitingai buvo vieni mažiausių per visą 10-metį.

Kai Prezidentės D.Grybauskaitės per prezidentinę rinkiminę kampaniją paklausiau, ką ji mano apie Vyriausybės vykdomą infliacinę politiką?, man atrodo, kad ji net nesuprato klausimo ir dėl to atsakė, mano nuomone, visiškai ” į orą“.

Tiesa, infliacinė politika buvo vykdoma visus 2004-2008 metus. Tuo ekonomikos pakilimo metu tokia infliacinė politika valdžios reitingų nepablogino. Matyt, dėl tos priežasties, kad infliacija galimai buvo traktuojama kaip gerovės palydovė. Tokį klaidingą infliacijos, kurią visuomet lydi vėliau išaugęs nedarbas- tai visiškai patvirtina katastrofiškas dabartinis poinfliacinis šalies užimtumo lygis, supratimą galima paaiškinti nebent perdaug dideliu pasitikėjimu optimistiniais, o ne racionaliais, t.y. protingais (lot.klb.) lūkesčiais.

b) Mokesčių struktūra taip pat pakito mokesčių antireformos dėka. Tiesa, šios kitimo tendencijos pastebimos jau nuo 2006 m. (ankstesnių metų dar nenagrinėjau) ir kitimo kryptį išlaiko 2010 metais. Mokesčių struktūra kinta tokiomis kryptimis: 1) didėja netiesioginių ir mažėja tiesioginių mokesčių dalis bendroje mokesčių struktūroje; 2) ženkliai didėja kitų, nemokestinių įplaukų dalis, tame tarpe baudų ar Centrinio Banko gaunamas pelnas, bendroje mokesčių struktūroje; 3) išryškėja itin didelė (katastrofiškai) netiesioginių mokesčių dalis bendroje mokesčių struktūroje.

Ką mokesčių struktūrospasiketimas tai turi bendro su pagrindiniais makroekonominiais tikslais?- pirma, didėjantys netiesioginiai mokesčiai: a) tiesiogiai didina kainas; b) mažina žmonių pajamų perkamąją galią ir dėl to 1) vartojimą; 2) gamybą; 3) užimtumą; 4) darbo užmokestį; 5) ekonomikos apimtis; 6) įplaukas į biudžetą; 7) didina skurdą ir socialinę atskirtį. T.y. Vyriausybė remdamasi netiesioginiais mokesčiais apriboja priimtos Vyriausybės programos vykdymą, kurioje, iš naujo jos neatversdamas, turbūt nesuklysiu, yra įrašyti tokie punktai- skurdo mažinimas, didesnės gerovės sukūrimas ir t.t. Suprantama, kad didesnis skurdas ir didesnis nedarbas, didesnės kainos- visiškai nereiškia didesnės gerovės.

Antra, didėjančios nemokestinės pajamos bendroje mokesčių struktūroje, visų pirma, reiškia grįžima į besivystančių šalių tarpą. Mat išsivysčiusiose valstybėse šios nemokestinės pajamos bendroje mokesčių struktūroje sudaro apie 2-3 ar net mažiau procentų. Lietuvoje ilgą laiką mažėjusios šios pajamos nuo 2006 metų vėlgi didėja ir planuojam, berods, viršyti 10 procentų ribą. Šią ribą mažėjimo linkme Lietuva peržengė, kiek pamenu, beveik prieš penkioliką metų. Galima būtų tokį fenomeną paaiškinti ekonominio nuosmukio metu kaip laikiną reiškinį, bet kai toks procesas vyksta ekonominio pagyvėjimo metu, paaiškinti sunkoka. Kita vertus, šių nemokestinių pajamų didėjimas taip pat reiškia ir didesnes biurokratijos galias, kurias suskirtsyčiau į pozityvias bei negatyvias. Nuolat didėjančios nemokestinės pajamos nebūtinai reiškia pozityvios biurokratijos augimą. Pozityvumą suprantu, kaip visokeriopą pagalbą žmogui ir verslui ir ne tik sunkmečio metu.

Visa įvertinus, matyt, nesuklysiu kažkada Prezidentui, tuometiniam Premjerui A.M. Brazauskui jo vadovaujamos Vyriausybės spaudos konferencijoje Gedimino pr. 11 metu, sakydamas, kad konservatorių tikrai neprileisčiau prie valstybės finansų. Kita vertus, reikia įvertinti, kad socialdemokratai jau antrą kartą konservatoriams “pakiša kiaulę” priešrinkiminių biudžeto ciklų pagalba padidindami valdžios išlaidas. Bet, konservatoriai būdami Opozicijoje galėtų pastebėti tokias keistas biudžeto valdymo tendencijas ir imtis atatatinkamų priemonių. Pavyzdžiui, jei negali sutrukdyti balsavimo, bent jau apie tokį politinį biudžeto išlaidų padidėjimą ir dėl to kylančias grėsmes galima viešai pranešti. Jeigu konservatoriai nesiima tokių priemonių, tai galima paaiškinti tuom, kad a) jie neprognozuoja iš anksto galimų valdžios pasikeitimo scenarijų ir todėl nesiruošia iš anksto valdžios perėmimui; b) visiškai nesupranta valstybės finansų politikos; c) neturi savo partijoje  taip vadinamo “smegenų, analitinio centro”, kuris numato bei sudėlioja galimus įvykių scenarijus; d) pakankamai arogantiškai žiūri į savo pareigą tinkamai valdyti valstybę ją valdant principu “kaip nors” arba “aš galiu“.

Žiūrint šių dienų realijomis, kai Lietuva taip skausmingai nukraujuoja jaunimo, kurie emigruoja dar sparčiau, sąskaita, galima būtų pasiūlyti ne tik konservatorimas, bet ir visoms likusioms partijoms bei organizacijoms bent trečią dalį vadovaujančių postų perduoti jaunimui. Kita vertus, dažnai jaunimas užimdamas svarbų postą labai greitai “užmiršta” savo buvusią varganą padėtį ir savo bičiulius, kurie emigruoja toliau.

Rodyk draugams


Komentarai (17) | Rašyti komentarą »

Šis bei tas apie netiesioginius mokesčius

2009-11-04
dainiusbutautas

Kaip žinome, netiesioginiams mokesčiams priskiriami PVM, akcizai, muitai ir kiti mokesčiai susiję su prekių ir paslaugų pirkimu ir pardavimu.

Ateinančių 2010 metų valstybės biudžete numatyta sulaukti santykinai daugiau įplaukų iš netiesioginių mokesčių. Tokia netiesioginių mokesčių reikšmė valstybės biudžete kasmet vis didėja. Didėja dėl kelių priežasčių: pirma, santykinai mažėja tiesioginių mokesčių dalis; antra, dėl infliacijos, nes ”augant” kainoms didėja ir pardavimai, o todėl ir PVM įplaukos; trečia, didėja patys PV Mokesčiai.

Tokia mokesčių sistema, kai remiamasi netiesioginiais mokesčiais vadinama regresine mokesčių sistema. Ji tokia vadinama dėl to, kad juos pagrinde sumoka neturtingi žmonės, todėl juos dar vadina “vargo” mokesčiais. Tokiam pavadinimui kažkada pritarė ir buvęs finansų ministras A. Butkevičius. 

Netiesioginiai mokesčiai iš tiesų ekonomiką veikia dvejopai: didina kainas ir todėl, kaip ir infliacijos atveju, mažina perkamąją galią, todėl mažėja gamyba ir užimtumas. Todėl mažėja įplaukos į biudžetą. Dr.G.Nausėda mini, kad pastarasis 2009 m. rugsėjo mėnesio PVM padidinimas kol kas, kiek galima suprasti iš vieno mėnesio rezultatų, duoda tik pusę tikimo rezultato.

Be to, didėjant kainoms, t.y. infliacijai, didėja palūkanų norma, todėl, pasak J.M.Keinso, mažėja investicijos. Ekonomistas pripažįsta, kad dėl infliacijos kapitalas praranda savo vertę ir gali būti net nebeatkurtas.

Nepaisant autoritetingų ekonomistų nuomonės, netiesioginių mokesčių reikšmė valstybės biudžete vis didėja. Nors jau prieš keletą metų EK perspėjo Lietuvą dėl pernelyg regresinės mokesčių sistemos. Kodėl FM, politikai neatsižvelgia į šiuos perspėjimus?

Pirma, klaidingai manoma, kad netiesioginiai mokesčiai yra neutralūs. Antra, klaidingai suvokiama mokesčių regresijos esmė. Mat manoma, kad užtenka, kad Gyventojų pajamos būtų apmokestintos proporciškai ir jau bus įgyvendinta proporcinė mokesčių sistema.

Nieko panašaus! Pamirštama elementari detalė- būtent, pats PV Mokestis. Mat uždirbantis 1000 litų vartojimui išleidžia, pavyzdžiui 500 litų. Taip pat jis, pavyzdžiui, sumoka 30 procentų GPM. Tokiu būdu jis vien tik PVM (21 procentas) išleidžia 105 litus ir dar 300 litų GPM. Tokiu būdu jis sumoka šių dviejų mokesčių 405 litus arba 40,5 procento nuo gaunamų 1000 litų pajamų. Tuo tarpu žmogus uždirbantis 10 000 litų vartojimui išleidžia apie 2000 litų. Tuomet jis sumoka 420 litų PVM ir 3000 litų GPM. Tokiu būdu iš šių dviejų mokesčių suma siekia 3420 litų arba, nesunku apskaičiuoti, 34,2 procento nuo uždirbtos sumos. Kaip matyti gaunasi 6,3 procentų disbalansas neturtingo žmogaus nenaudai. Todėl ir susidaro regresinė mokesčių sistema. Be to, uždirbantis 10 000 litų tam tikrą dalį investuoja ir gauna papildomų pajamų. Todėl regresija tik gilėja. Tiesa, neskaičiuoju neapmokestinamojo GPM minimumo.

Todėl dėl PVM susidaro regresija turtingo žmogaus naudai, ir neturtingo žmogaus nenaudai. Šią neteisingą regresiją ir išlygina, turi išlyginti didesni kapitalo mokesčiai.

Kita vertus, turtingas žmogus dėl tokios regresinės mokesčių sistemos daug daugiau praranda, nes, kadangi neturtingų žmonių Lietuvoje yra dauguma, dėl PVM didėjimo vartojimas sumažėja reikšmingai, todėl mažėja kapitalo grąža ir vėl gi mažėja investicijos. T.y.- turtingų žmonių pajamos turėtų sumažėti daug daugiau, negu jis sutaupo nesumokėdamas keletą papildomų litų, kaip kapitalo mokesčių.

Be to, didėjant kapitalo mokesčiams, kaip teigia ekonomistai, berods, E.S.Felpsas, didėja vartojimas bei sumažėja kapitalo vartojimas, todėl padidėja ribinis kapitalo produktas ir kapitalo grąža. Didėjant kapitalo apmokestinimui, tikėtina, kad padidės pilietinis aktyvumas. Nes mokantis didesnius kapitalo mokesčius kapitalo naudotojas bus suinteresuotas daugiau skirti laiko prižiūrėti ar jie teisingai valdžios išleidžiami.

Todėl, galima teigti, kad mokesčių sistemai esmingai reformuoti reikalinga: a) ekonominis išprusimas; b) tyra intencija; c) blaivus protas ir gera nuotaika. Na, bent šito iš mūsų politikų ir ministrų tikrai neatimsi.

Rodyk draugams


Komentarai (111) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt