Valstybė panaši į plaukiantį laivą- yra kapitonas, padėjėjai, komanda ir keleiviai: verslo ir privatūs. Kol laivas plaukia geru oru, nėra stipraus priešinio ar šoninio vėjo, stipraus bangavimo- tuomet visi džiaugiasi palaiminga kelione. Visiems gera. Aišku sąlyginai, nes vieni daug triūsia, kad kiti galėtų tvarkyti verslo reikalus ar tiesiog pramogauti. Aišku, skurstančių keleivių tokiame laive nėra, nes reikia iš anksto susimokėti už kelionę.

Kai tik pradeda stipriau pūsti vėjas, ”užeina” audra, kyla štormas- pramogautojai iškylas perkelia į uždaras erdves, o verslo atstovai toliau sėkmingai ar nesėkmingai stengiasi įgyvendinti verslo idėjas. Tuo metu ypatingai svarbu, kad laivo komanda veiktų darniai, nes nuo tų veiksmų priklauso visų žmonių, tame tarpe ir jų pačių, likimas.

Neduok Dieve, koks užsislėpęs ledkalnis pramuša laive skylę. Tokiu metu išryškėja kas yra kas. Jei tokiam netikėtam scenarijui pasiruošta iš anksto- didesnės nelaimės galima išvengti. Jei ne- tuomet, kaip liaudyje šnekama, kaip Dievas duos.  Jei skylė pramušama nedidelėje nenaudojamoje patalpoje, skylę galima užkimšti ir patalpą užrakinti. Jei skylė pramušama krovininiame denyje- tuomet gali prasidėti sunkumai ir tikri, vyriški, teatleidžia man mielos merginos ir  moterys už tokį palyginimą, išbandymai. Tuomet būtina vienu metu užglaistyti skylę, perkelti krovinius, nuraminti žmones ir labai darniai vadovauti komandai, o šiai- sąžiningai atlikti savo pareigą. Žinoma, alkanas ir dėl to išsekęs tinkamai ir sąžiningai savo pareigų gali ir neatlikti. Nebent iš kažkur gausi naujų jėgų. Bet su tokia situacija kiekvienas verslininkas yra susidūręs ir ne po vieną kartą, tad tęskime toliau.

Gerai, jei krovinius yra kur perkelti ir yra numatyta tam skirta vieta. Jei ne- krovinius gali tekti perkelti prie kitų krovinių. Ir čia slypi visas pavojus- išbalansuojamas svorio pasiskirstymas laive. Tad, vėlgi kaip mūsų išmintingoje liaudyje sakoma, galima nuo vilko užšokti ant meškos.

Panašioje  dabartinėje situacijoje yra Lietuva- aplinkui štormas, laivo dugnas pramuštas, o krovinių nėra kur perkelti. Kadangi laivas skirtas ne tik pramogai, bet ir verslui, tai krovinių paimta kiek galima daugiau. Kad kelionė būtų kuo pelningesnė. Bet turto prarasti nenorima, todėl laikinai jį pasaugoti laivo kapitonas paprašė žmonių. Tokioje situacijoje toks prašymas ir atsiliepimas į jį yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Žmonės, norėdami ir patys išsigelbėti, padaro, kaip liepiama. Na, atrodo, galima lengviau atsikvėpti- skylė užkimšta, dalis krovinio į jūrą neišmesta, tad nereikės mokėti jokių baudų. Nors nuostolius gali padengti draudimo bendrovės. Žinoma, jei su jomis pasirašyta draudimo sutartis ir jos pačios dar nebankrutavo. Juk aplinkui siaučia štormas.

Ir tuomet… laivas staigiai pasviro beveik 45 laipsnių kampu. Iškyla, kaip ir Dostojevskiui, pagrįstas klausimas Ką daryti?

Pirmiausiai reikia išsiaiškinti priežastį, kodėl laivas pasviro. Komanda bando suprasti, bet tos priežasties neranda. Ir čia, visai kaip pasakoje, kažkas sužino, kad laivu plaukia pats laivo konstruktorius ir statytojas. Skubiai iškviečia Jį- galgi padės. Juk ne juokas- dar sekundė kita ir laivas apvirs. Tuomet joks draudimas nebebus reikalingas.

Išeitis, kaip visada, pasirodė labai banali. Krovinys buvo sukrautas į vieną laivo pusę, kurioje plaukė mažiau pasiturintys eiliniai pramogautojai. Kitoje laivo pusėje buvo įkurtos liukso kajutės ir verslo apartamentai, kuriuose tuo metu vis dar vyko verslo derybos.

Paradoksas, verslininkai ir turtingi žmonės, kurių tebuvo 2 procentai ir kurie užėmė beveik 50 procentų kelaiviams skirto ploto, kurių krovinys sudarė daugiau, negu 70 procentų svorio, nei kiek nenorėjo prisidėti prie savo turto išgelbėjimo.

Kas įdomiausia, jei laivas apvirstų, pirmieji specialiomis valtimis būtų išgelbėti tie, kurių krovinys sudarė tuos 70 procentų…Bet juk aplinkui štormas ir kituose laivuose situacija panaši…

Rodyk draugams

Turtuolio ir Lozoriaus palyginimas

¹⁹ „Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. ²⁰ O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. ²¹ Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. ²² Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.

²³ Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. ²⁴ Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje’. ²⁵ Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. ²⁶ Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus nei iš ten persikelti pas mus’.

²⁷ Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: ²⁸ aš gi turiu penkis brolius – juos teįspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’. ²⁹ Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ ³⁰ O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų’. ³¹ Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’“ (Lk 16,19-31).

Rodyk draugams

Koks chaoso tikslas?

Tvarka.

Tam tikra tvarka, galbūt net tvarka ir teisingumas. O gal kitokia - pavyzdžiui, poriadok.

Matyt, šiuo metu esama kelių besigrumiančių būsimos tvarkos vizijų.

Klausiate savęs, kada baigsis? Stebėkime akivaizdžius ženklus, ir
nepavarkime klausti - ar gali būti, kad jau?.. Jei tvirto atsakymo, kad
“jau”, negalėsime sau duoti, matyt, dugnas dar nepasiektas…

Rodyk draugams

„Sako, Leninas tvirtina, kad geriausias būdas sunaikinti kapitalistinę ekonomiką - sugriauti jos piniginės apyvartos sistemą“ - J.M. Keinsas.

I. 1991 metų sausio 4-13 dienos.

1. 1991 m. sausio 4 dieną tuometinė Vyriausybė vadovaujama Ministrės Pirmininkės K. Prunskienės Vyriausybės nutarimu Nr. 4 (6 priedėliu) pavedė Ekonomikos ministerijai, vadovaujamai ministro Vyto Navicko, nustatyti, t.y. padidinti miltų, kruopų, makaronų, duonos, mėsos, pieno, kiaušinių, cukraus, degtinės, tabako ir degtukų kainas.
2. Tuo pačiu nutarimu 7 priedėliu, lyg būtų negana ankstesnio, aukščiausias kainų lygis
   nustatytas dešroms ir dešrelėms, sūriams, sviestui, saulėgrąžų aliejui,
   muiluič skalbimo priemonėms ir šampanui, vynui ir alui. Kaip matyti,
   šampanas ir alus buvo daugiau vertinami, negu degtinėlė.
3. 1991 m. sausio 7 dieną nutarimu Nr. 12 padidino akcizus degtinei, likeriui, trauktinėms ir suktinėms, konditerijai ir kramtomajai gumai, tabakui, avalynei ir kojinėms.
4. 1991
   metų sausio 8 dieną prasidėjo masiniai neramumai ir įžengė okupacinė
   bolševikų kariuomenė. Sausio 10 dieną Vyriausybė atsistatydino. Bandoma
   destabilizuoti socialinę-ekonominę-politinę padėtį šalyje.   
5. Sausio 13 dieną Lietuva pasidengė krauju - buvo žudomi žmonės visų akivaizdoje. Ši politika tęsiasi iki šios dienos. Lietuvoje žūsta kiekvieną dieną žmonės ir tai niekam nerūpi.

II. 1991-1994 metai.

1. Prasidėjo neregėta ir negirdėta iki to laiko Nepriklausomos Lietuvos Respublikos ilgametė ekonominė blokada. Per ketverius Nepriklausomybės metus 1991-1994 metais ekonomika nusmuko 43,86 procento.
2. To laikotarpio ypatingą ekonominį-socialinį disbalansą parodo
   tuo metu vyravusi infliacija. 1991 metais - 382,8 procento, 1992 m. -
   1162,2 procento, 1993 m. -
   188,9 procento, 1994 metais - 45,1 procento, 1995 metais - 35,7 procento.
   Jei dabar įsivyrautų tokio dydžio infliacija… Net nesiimu spėlioti,
   kas tokios valstybės lauktų.

III. Ar dabar tas pats?

1. ES bėda - ji pamiršo mūsų - lietuvių tautos - kančias ir nepadarė, galbūt ir nedaro, reikiamų ir atitinkamų išvadų Maskvos atžvilgiu.

Rodyk draugams