Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Kalėdų senelis dovanų čekiams sako NE

2008-11-29
dariusklimasauskas


Kažkiek norisi nutolti nuo
finansų rinkų negandu. Pasikalbėti apie linksmesnius dalykus. Vienas iš jų -
artėjančios Kalėdos. Žvelgiant per kapitalistinę prizmę - ypatinga metų dalis,
per kurią didžioji dalis mažmeninikų uždirba kone visą metų pelną. Žvelgiant per
žmogiškąją prizmę, vilties ir džiaugsmo metas, kurį apkartina didelės eilės
parduotuvėse, beieškant dovanų.

Jeigu galėčiau duoti vieną patarimą,
patarčiau taip: nepirkite dovanų kuponų (čekių). Daugelis sutinka, kad tai yra
nuvalkiota dovanos forma, prilygstanti tiesiog pinigų dovanojimui. Iš praktinės
pusės, tai yra netgi blogesnė alternatyva, nes dovanos gavėjas yra pririštas
prie sumos ir prie parduotuvės. Tačiau, pasirodo, tai tik problemų
pradžia.

Iš mano patirties, kiek atsimenu, Kalėdų senelis nėra niekada
padovanojęs dovanų čekio. Darau išvadą, kad jis pakankamai geras finansistas,
sugebantis įvertinti dovanų vertę. Taigi, kodėl jis dovanų čekiams sako
NE?

Statistika byloja, kad daugiau nei 25 procentai dovanų kuponų vertės
yra nepanaudojama. Priežastys dvi - dalis kuponų tiesiog pasimeta, baigiasi jų
galiojimo terminas, ir jie visai nepanaudojami. Antra - neišnaudojamas visas
čekio limitas, t.y. 100 LTL čekis panaudojamas įsigyti prekę už 92 LTL, likutį
paliekant parduotuvei. Pasirodo, kad pernai Amerikoje šie nuostoliai sudarė net
8.000.000.000 USD. Taip taip, net aštuonis milijardus dolerių,
kurie atiteko ne dovanų gavėjams, o prekybininkams.

Turint omenyje, kad
dovanų kuponų savininkai negauna jokios nuolaidos perkant prekes, kyla natūralus
klausimas - kam iš viso už prekę sumokėti iš anksto? Prekybininkams tai labai
palanki situacija, ypač prie pakilusių palūkanų normų; ženkliai pagerina
cash-flow. Bet ar tai prasminga iš pirkėjo pusės?

Dovanų kuponai nėra
gera idėja. Manau, kad geriau pasiruošti dovanėles Kalėdoms iš anksto, ypač kai
šiais laikais pinigai ant medžių nebeauga. Kalėdų senelis dovanų sąrašą ruošia
visus metus, tikrai nepalieka visko paskutinei savaitei. Imkime iš jo
pavyzdį!

Linksmų artėjančių!

Rodyk draugams


Komentarai (15) | Rašyti komentarą »

Apie mokesčių sistemos kosmetiką

2008-11-13
dainiusbutautas

Norėtųsi pasidalinti keliomis mintimis apie planuojamą Lietuvos gelbėjimo planą.

1. Pelno mokesčio didinimas nuo 15 iki 20 procentų.

Bendrovių bendras pelnas per keletą metų padidėjo nuo 2,34 mlrd. litų 2000 metais iki 15,89 mlrd. litų 2007 metais.
Valstybė,
savo laiku sumažindama pelno mokestį nuo 29 iki 15 procentų, pakankamai
parėmė verslą ir leido jam sustiprėti bei tapti konkurencingesniu.
Todėl
pelno mokestis gali didėti ir didesniu dydžiu, nes verslas turi
grąžinti skolą visuomenei, žmonėms ir valstybei, dėl prarastų pelno
mokesčio pajamų, kurias buvo galima skirti mokytojams, gydytojams,
socialinėms išmokoms, policijos tarnybai ir kt.

2. Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas nuo 24 iki 20 procentų.

Turėtų padidinti vartojimą. Bet vartojimas didės nevienodai- mažiau
uždirbantys suvartos didesnę dalį padidėjusių pajamų, o daugiau
uždirbantys mažesnę dalį. Taip yra ,nes, daugiau uždirbantys mažiau
vartoja, t.y. mažėja ribinis vartojimas, nes didesnę dalį lėšų
turtingesni žmonės sutaupo ir/ ar investuoja. Todėl mažinti GPM tarifą
visiems vienodu dydžiu neapsimoka ir nėra naudinga nei verslui,
nei žmonėms, nei valstybei.

3. PVM tarifo didinimas nuo 18 iki 20 procentų.

Netiesioginiai mokesčiai, koks yra PVM, akcizai ir kt., didina
mokesčių regresiją, nes šiuos mokesčius daugiausiai, apie 90%, sumoka
neturtingi žmoės.Todėl PVM, akcizai dar vadinami “vargo” mokesčiais.
PVM padidinimas gali padidinti produkcijos ir paslaugų vartojimo kainas, todėl:

3.1. sumažins GPM tarifo sumažinimo galimą efektą;
3.2. padidins socialinę atskirtį;
3.3. suduos smūgį ekonomikai ir pagilins ekonomikos recesiją.

Vokietijos ekonomika, prieš, berods, porą metų padidinus PVM tarifą
nuo 18 iki 19 procentų, šiuo metu perėjo į recesijos stadiją.
Lietuvos
mokesčių sistema ir taip yra regresinė, kai neturtingas moka daugiau
mokesčių ir išlaiko turtingesnį žmogų. 1996- 1998 metais, kai didėjo
netiesioginių mokesčių įplaukos, vėliau 2000-2002 metais GPM, turto ir
pelno mokesčių buvo surenkama dar mažiau.
Be to Netiesioginių įplaukų padidėjimas 1996-1998 metais vėliau sumažino absoliučias šių mokesčių įplaukas 1999-2001 metais.
Taip
pat svarbu ,kad šiuo metu atsisakoma daugelio PVM lengvatų. Šis
žingsnis yra sveikintinas, bet vienu metu atsisakyti PVM lengvatų ir
kartu didinti PVM tarifus gali būti per didelis krūvis verslui ir
žmonėms. Taip pat vertėtų įvertinti ir mokesčių inspektorių gebėjimus
bei kompetenciją: ar jie susidorotų su dviguba našta- pertvarkyti vienu
metu PVM bazę(tarifus) ir kartu stebėti, kaip tvarkingai ( ar
netvarkingai) verslas atsisako mokestinių PVM lengvatų.

Taip pat labai svarbu įvertinti, kaip minimos mokesčių sistemos
pataisos paveiks ne tik šalies finansus, bet ir užimtumo lygį,
vartojimo įpročius ir kt.

Išvada: todėl, atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos valstybių
patirtį, šioms mokesčių sistemos kosmetinėms pataisoms vertėtų suteikti
efektyvesnes priemones, o šalies ekonomikai pritaikyti ir suteikti
pažangesnį ir efektyvesnį mokesčių sistemos modelį.

Rodyk draugams


Komentarai (21) | Rašyti komentarą »

Ką daryti su krize?

2008-11-07
dainiusbutautas

Paieškojus www.google.lt galima
surasti daugybę krizės atmainų: ekonominę, fianansų, kredito, paskolų,
Kinijos, Issandijos ir net raumenų…Geriau paieškojus turbūt galima
rasti ir daugiau. Populiariausios šiuo metu, kaip bebūtų, išlieka
ekonominė ir finansų.

Tiek daug tų krizių, kad net nežinai, ko reikia stvertis, kad tų
krizių nebūtų: už galvos, už rankos, už portfelio, už geros idėjos, už
automobilio vairo, už piniginės, už drabužio, už naujo verslo plano, už
www.verslobanga.lt ir t.t.

O gal nereikia nieko stvertis, o tik reikia kur nors
pasislėpti: bibliotekoje, automobilyje, alkyje, kine, restorane, namie,
vonioje, virtuvėje, Bahamuose, Seime…

O gal nereikia niekur slėptis, tiesiog gal reikia geriau pagalvoti:
kaip įveikti krizę, kokia iš jos nauda, ką blogo aš padariau, ką gero
nuveikiau, kiek kartų pastaruoju metu nusišypsojau, kam padaviau ranką,
kada paskutinį kartą ryte mankštinausi, kada paskutinį kartą grojau
gitara, kada paskutinį kartą buvau teatre, kada paskutinį kartą kūriau
eilėraštį, kada paskutinį kartą ėjau Išpažinties …

O gal nereikia nieko galvoti, o tik stabtelėti ir pasidžiaugti tuo, ką turi: šia diena, draugais, malda, www.verslobanga.lt, laisvesne akimirka, ryto saule, sekmadieniu, sutuoktine (-iu), vaikais, tėvais, artimaisiais…

O gal…krizės tiesiog nėra?

 

Rodyk draugams


Komentarai (12) | Rašyti komentarą »

Tai ne mano krizė

2008-11-03
kestutiskupsys

Regis, praėjo
tiek nedaug laiko – vos dešimtmetis… 1998-ųjų rudenį vienam dienrašty
skaitytojus raminau, jog „krizė“ – tai, paraidžiui verčiant, tiesiog
„lūžis“. Po tokių lūžių būna
kitaip, būna nauja.

Drąsiausieji jau
tada nepasidavė panikai, ir tiesiog kartojo – „krizė Rusijoje privers Lietuvos
verslininkus persitvarkyti, išmokti dirbti su Vakarų rinkomis.“ Taip ir įvyko,
todėl gana sparčiai įveikus nuosmukį Lietuvos ekonomika greitai užsėdo ant
nematyto ekonominio augimo lokomotyvo. Ot, kaip puikiai atspėjo! :) (Juokauju, žinoma - ne atspėjo, o tiesiog numatė, žinojo).

Po krizės – nors ir
tvanas?

Dabar labai
pasigendu (tiek valstybiniu mastu, tiek daugelio bendrapiliečių veiduose) tos perspektyvos, tos vizijos. Ko mums siekti, ko
mokytis iš krizės? Atrodo, kad visos intelektinės pajėgos sutelktos į tai, kaip
išgyventi krizę
. O va apie tai, kas bus po to,
kai juntamai pereisim į tą kitą
lygį, kol kas atsisakoma apčiuopiamai mąstyti ir kalbėti. Na, kas bus
tada? Kas? „Tvari
plėtra“ globalinio atšilimo akivaizdoje? Tolesnis žygis ES vidurkių
link? Cha. Ką numato, apie ką svajoja krizės įveikimo strategai? (Na,
gal duokim laiko - palūkėkim ir pamatysim, ką nauja valdžia išgalvos.) 

O gal vis dėlto
verta pripažinti, kad jau niekada nebus taip, kaip buvo? Cituoju „Newsweek“,
kurio iškalbingą
neseno rusiškosios laidos numerio viršelį matote šalia: „JAV bankai grįžo į tokią būseną,
kokioje buvo prieš prasidedant Didžiąjai depresijai“.

Ne - “krizinei” isterijai!

Bet tvirtai
žinau – tai ne mano krizė (turiu savo tikslus gyvenime, ir gyvensiu taip, kaip
noriu gyventi, o ne taip, kaip „lieps“ Statistikos departamentas su savo BVP rodiklių
abrakadabra). Gal tai Jūsų krizė? Gal verčiau irgi ne, mielas skaitytojau – tik
nuo Jūsų priklauso
, kiek giliai į bendrą isteriją pasinersite.

Liūdni veidai
prekybos centruose, o dar kokie liūdni, patikėkite, vienintelio lietuviško „investicinio
banko“ kontorose…

Pirmas klausimas
atėjus į senokai sutiktų bičiulių kompaniją: „na kaip, krizė jaučiasi?“.
Pagūžčioju pečiais - ir susilaukiu nusivylusių grimasų (suprask, „ką –
nesijaučia? Nuvylei! Na kaip gi tu toks nesolidarus?“). Nelengva
nepasiduoti masinei psichozei…

Esu tvirtai įsitikinęs:
geriausia pamoka iš anos (1998-2000) krizės - surasti teigiamą šios
krizės pusę ir tą “teigiamybę”
nuosekliai artinti.  Na, kažkokį aspektą (kaip
anais laikais “perorientavimąsi nuo Rusijos į Vakarus”), atveriantį
Lietuvai naują raidos etapą. Gal
paprasčiau būtų nustoti visomis išgalėmis seną pasmerktą bakūžę gesinti - ir visas jėgas sutelkti naujam namui statyti.

O kai turi tikslą, jo nuoširdžiai sieki - anksčiau ar vėliau iki jo nueisi. Kaip tik ta tema - smagus Pauliaus B. straipsnis, kurį verta paskaityti vien tam, kad išsilaisvintume nuo to įkyraus dudenimo apie artėjančias bėdas…

Rodyk draugams


Komentarai (14) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt