Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Kas atsitiko Sąjūdžiui?

2008-10-22
dainiusbutautas

Prieš 20 metų Atgimimo Sąjūdis pažadino žmonėse jau nebeužgesinamą
nepriklausomybės viltį, ilgus metus giliai širdyje gniaužiamą laisvės
troškimą,  troškimą realizuoti save ir padėti augti savo artimui,
savo vaikams.

Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, kuklus ir kartu
neužmirštamas Žemės XX amžiaus fenomenas, sudaužęs į gabalus
prievartos, melo ir dvigubų standartų sovietų bastioną, įeis į Tėvynės,
Europos ir pasaulio istoriją dainuojančios revoliucijos
pavadinimu. Lietuvos žmonės, ilgus šimtmečius kentėję nuo okupantų
priespaudos ir išorinio šantažo, vedusio prie vidinio kūno ir sielos
susiskaldymo, kylančio iš bjaurios puikybės nuodėmės, pajuto galimybę
skleisti gėrį ir nelaukti jokio atpildo.  Žmonėse giliai širdyse
slypis gėris išsiskleidė neįmanomomis spalvomis ir atspalviais: ant
tankų, kurie traiškė jų tikrus brolius ir seses, jie dėjo gėles ir
puošė juos beatodairišku patiklumu.

„Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk piktą gerumu“
(Rom 12,21): taip ragino beveik prieš du tūkstančius metų kovoti,
mylėti ir gyventi apaštalas pagonims, šventasis Paulius, buvęs
fariziejus. Nugalėk blogį gerumu! Tokį šūkį pasirinko palaimintasis
Jurgis Matulaitis prieš šimtą metų, kovojęs už skurstančių gerovę,
įkūręs ir atkūręs ne vieną vienuoliją, suteikęs vilties daugeliui
žmonių visose aplinkinėse tautose: lietuviams, gudams, rusams,
latviams, lenkams… Palaimintajam Jurgiui kiekvienas žmogus, visų
pirma, buvo ir yra Dievo vaikas. Jis pirmiausiai tarnavo ir tetarnauja
Dievui ir kaip žvakelė norėjo sudegti ant Viešpaties altoriaus.

Daugelis
žmonių turbūt nė negirdėjo apie tokį šūkį : Nugalėk blogį gerumu! Dalis
nieko negirdėjo apie apaštalą Šv. Paulių ar Palaimintąjį Jurgį. 
Vis dėl to Sąjūdžio dvasia įkvėpė daugelį skleisti ypatingo aromato
gerumo ir švelnumo žiedus. Akivaizdu- žmonių troškimas nugalėti blogį
gerumu buvo įkvėptas dangiškų jėgų. Akivaizdu- tai šventųjų
troškimas….

Bet… Ar buvo įgyvendinti tikrieji žmonių
troškimai, kuriuos , tuo buvo šventai tikima, Sąjūdis turėjo
įgyvendinti?? Juk žmogus: vyras ir moteris, tenorėjo tiek nedaug-
laisvės, mylėti ir būti mylimu, gerbti kitus ir būti jų gerbiamas,
išlikti orus ir švelnus, gyventi draugiškai su kaimyninėmis tautomis.
Draugiškumu tautoms ir svetingumu lietuviai, kaip ir kaimyninės tautos,
pasižymėjo nuo seno. Tad kodėl tokie nedideli ir tikrai prigimtiniai,
geri troškimai nemenkai daliai žmonių liko neįgyvendinti?

Turbūt
nėra vienareikšmio atsakymo. Kita vertus, nėra taip viskas jau blogai.
Ne veltui sakoma, kokius akinius užsidėsi, taip ir matysi. Pro šviesius
akinių stiklus matysi šviesą, pro tamsius- šešėlius. Pro turtingus-
statybas ir turtą…Tik ryškios saulės spindulių neįmanoma užgožti
jokiais tamsintais stiklais, jokiomis sienomis nuo šviesos
neužsitversi…Vis dėl to nematydamas blogio negalėsi su juo kovoti.
Neaptikus ligos, neįmanoma jos išgydyti. Net ir meldžiantis, o malda
nueina ten, kur nepasiekia ranka, reikia žinoti, ko tiksliai prašyti
Dievo. Nors užtenka ir „Tėve mūsų…“. Juk dangiškasis Tėvas žino, ko jums reikia.

Tad
kodėl nevisiškai išsipildė žmonių troškimai? O gal išsipildė?! Juk
kokias sėklas sėji, tokius vaisius ir gėles skini. Kas slypi širdyje,
tas yra ir ant liežuvio. Nuo gero medžio žmonės skina gerus vaisius, o nuo blogo medžio- blogus. Gal iš tiesų turime tokią Lietuvą, kokios troškome…Gal…

Apaštalas Paulius rašė: „Kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.“ (2 Kor 9, 6).

O
gal tiesiog atpratome kurti savo šalį patys. Gal vis dar tikimės, kad
kažkas už mus padarys tuos gerus darbus. Bet jei gali daryti gera ir
nedarai- NUSIDEDI. Ne per seniausiai mūsų gražioje Vilniaus
Katedroje, į kurią žmones nuolat traukia karalaičio Šv. Kazimiero
relikvijos, pamokslo metu kunigas Ričardas Doveika pasakė: BŪK PIRMAS
DARYTI GERA, nes, kaip ir tiesa, gėris daro žmogų laisvu.

Rodyk draugams


Komentarai (6) | Rašyti komentarą »

Politinis infliacijos kvapelis

2008-10-15
dainiusbutautas

Keista, kad aplink Rusiją esančiose valstybėse infliacija yra kur kas didesnė, nei kitose ES valstybėse. Šių metų rugpjūčio mėnesį didžiausia infliacija tarp ES valstybių buvo Estijoje, Latvijoe, Lietuvoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje, taip pat ES nepriklausančiose valstybėse Ukrainoje ir Baltarusijoje. Po Rusijos karinės- okupacinės neteisėtos ir necivilizuotos invazijos į Gruziją, šioje valstybėje infliacija turbūt virs iš paprastos į hyper, nes KARO METU sunaikinta daugelį metų kurta Gruzijos verslo infrastruktūra, pačios verslo įmonės, o daugelis gyventojų (vartotojų) palikti be pragyvenimo šaltinio.
Panašios politinės infliacijos kvapelį prisimenu Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje, kai po tuometinės premjerės K.Prunskienės kainų liberalizavimo Lietuvos Nepriklausomybei iškilo pavojus: po jau Nepriklausomos Lietuvos teritoriją pradėjo važinėti rusų tankai, visai kaip dabar Gruzijoje, žuvo nekalti ir taikūs gyventojai, buvo naikinamas žmonių pasitikėjimas Lietuvos valstybe ir t.t.
Šiuos įvykius Lietuvoje, Gruzijoje ir dabartinėse ES valstybėse ir Ukrainoje sieja vienas bendras veiksnys- Rusijos neteisėti interesai, kurie prieštarauja prigimtinei tautų apsisprendimo teisei.
Žinoma ne visa Rusija, o tiksliau Maskvos politikai, nes daugelis rusų teišgali išgyveti nuo algos iki algos,siekia neteisėtai parklupdyti neprikalusomas valstybes ir priversti jas vykdyti primestą ir todėl neteisėtą ekonominę ir kitokią politiką. Šios politikos tikslas yra vienas- padėti susigrąžinti Rusijos hegemono vaidmenį pasaulyje.
Tiesą sakant, toks troškimas yra tikrai nepgrįstas ir vaikiškas, nes, nors Rusija ir daug yra sukaupusi “naftos” dolerių dėl augančių kainų, vis dėl to net ir jų užtektų tik keliems metams, kad reikšmingai sumažinti Rusijoje skurdą. Neišnaikinus skurdo, natūralu, kad anksčiau ar vėliau rusai pabus ir pradės ieškoti kaltų. O tai labai mėgstamas užsiėmimas, ypač kai nebeturi, ko valgyti…Ypatingai dabar, kai investicijos iš Rusijos masiškai ir paniškai bėga, o pačios Rusijos investicijos užsienyje patiria tikriausiai nemenkų nuostolių dėl finansų krizės padarinių.
Šį politinį infliacijos kvapelį galima ir būtina išsklaidyti. Tik primiausiai reikia išsiaiškinti ir neutralizuoti tą rusų Trojos arklį Lietuvoje, kurio dėka užsienio valstybė gali mūsų šalyje vykdyti netrukdomą ir neiteisėtą ekonominę- socialinę ir kitokią politiką.
Žinoma, pats didžiausias trojos arklys yra skurdas ir žmonių abejingumas, kurį vėl gi skatina tas pats skurdas. Kai žmonės skursta, tada jie pradeda ieškoti gelbėtojų, kurie iš tiesų tėra statytiniai šešėlinių struktūrų. Todėl organizacijos ir partijos skatinančios skurdą yra vienos tų, kurios yra atsakingos už politinį infliacijos kvapelį. Tuo labiau, kad skurdas ir tiesiogiai didina infliacijos tempus. O infliacija skurdina žmones.
Žinoma, Trojos arklys dažniausiai nėra iš pirmo žvilgsnio pažįstamas. Jeigu jį galima būtų iš karto pažinti, tai tokio arklio per atstumą vengtum. Taip ir skurdas, kaip ir infliacija, nėra vienos dienos reiškinys. Tai daugybės ilgo laikotarpio sprendimų, kurie tęsiasi nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Keista tik viena, Kam Maskvai reikalingos tokios mažos valstybės, kaip Estija, Latvija, Lietuva?
Gal be jų Rusijos pažanga tampa tiesiog neįmanoma?!

Rodyk draugams


Komentarai (7) | Rašyti komentarą »

Seimo konstitucinės prievolės

2008-10-09
dainiusbutautas

Dažnai
tenka išgirsti daugybę politikų pažadų, ypatingai prieš rinkimus.
Kartais tie pažadai yra prasmingi, kartais iš piršto laužti. Prieš
rinkimus turbūt vertėtų prisiminti, kokios iš tiesų yra Seimo galios
ir, žinoma, prievolės.

Seimas:
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; 2) leidžia įstatymus; 3)
priima nutarimus dėl referendumų; 4) skiria Lietuvos Respublikos
Prezidento rinkimus; 5) steigia įstatymo numatytas valstybės
institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus; 6) pritaria ar
nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko
kandidatūrai; 7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės
programą ir sprendžia, ar jai pritarti; 8) Vyriausybės siūlymu steigia
ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas; 9) prižiūri Vyriausybės
veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;
10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus
bei šių teismų pirmininkus; 11) skiria ir atleidžia valstybės
kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką; 12) skiria
savivaldybių tarybų rinkimus; 13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją
ir keičia jos sudėtį; 14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip
jis vykdomas; 15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus
mokėjimus; 16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos
tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus; 17)
nustato Respublikos administracinį suskirstymą;  18) steigia
Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus; 19) leidžia amnestijos
aktus;
20)
įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia
mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.

LIETUVOS VALSTYBĖ. Leisdamas įstatymus Lietuvos R Seimas turi nepamiršti, kad:

Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta
ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta
kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą,
konstitucinę santvarką.
Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas - ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė.

ŽMOGUS IR VALSTYBĖ. Seimas turi užtikrinti, nes :

Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas.
Žmogaus laisvė neliečiama. Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas.

Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.
Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.

Nuosavybė neliečiama. Žmogaus būstas neliečiamas.

Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.

Piliečiai
turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per
demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis
stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.
Piliečiams
laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą,
apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.

VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ. Seimas turi prisiminti, nes:

Šeima
yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą,
motinystę, tėvystę ir vaikystę. Valstybė globoja šeimas, auginančias ir
auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms
paramą.

Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi.
Dvasinius
ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos,
kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

TAUTOS ŪKIS IR DARBAS. Seimas turi reguliuoti ūkį, nes:

Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Valstybė gina vartotojo interesus.

Kiekvienas
žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti
tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą
už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

Profesinės
sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų
profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.

Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti.
Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.

SVEIKATA IR APLINKA. Seimas rūpinasi, nes:

Valstybė
rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas
žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos
pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

Valstybė
rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų
gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su
saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.
Įstatymu
draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą,
daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.

***

Keista, kad :

Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi įstatymo galią( 73 straipsnis),

nes:

Valdžios galias riboja Konstitucija. (5 straipsnis),

ir:

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. (6 straipsnis).

Rodyk draugams


Komentarai (9) | Rašyti komentarą »

Ar būti smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje?

2008-10-03
dainiusbutautas

Smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė yra išskirtinė. SVV įmonių
skaičius Lietuvoje siekia apie 99 procentus. Todėl SVV įmonės yra
reikšminga šalies socialinė-ekonominė grupė, kurios dėka šalyje
kuriamos darbo vietos, pridėtinė vertė, pritraukiamos investicijos,
žmonės gali save sėkmingiau realizuoti, palaikomas kainų stabilumas,
mokami mokesčiai valstybės ir savivaldybės biudžetams.

Mūsų
valstybėje dažnai deklaruojama, kad SVV verslas remiamas. Tai
pagirtina, bet dažnai ta parama išsipildo tik žodžiuose arba draugiškam
SVV verslui skirtam tenkinti stambaus kapitalo interesus. Vien
pažiūrėjus sumokamus mokesčius, ypač ekonominio sunkmečio laikotarpiu,
galima įsitikinti SVV reikšmingumo pagrįstumu.

Iš tikrųjų SVV
reikšmė ypatingai padidėja ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, kaip buvo
1999-2003 metais, kai smulkus ir vidutinis verslas ir paprasti žmonės
mokesčių įmokomis praktiškai finansavo vyriausybės veiklą.

SVV
nieko ypatingo nereikia, o tik lygių galimybių ir sąlygų. Deja,
dabartinė mokesčių sistema ir verslo steigimo ir kūrimo sąlygos nėra
patenkinamos ir konkurencingos, t.y. vienodai lygiai prieinamos ir
teisingos visiems verslo subjektams. Atlikti empiriniai tyrimai
patvirtina, kad SVV gautas pelnas ir PVM įmokos 1999-2003 metais
gerokai viršijo stambaus verslo pelną ir mokestines įmokas.

Todėl
šiuo metu, gresiant ekonomikos nuosmukiui, t.y. verslo ciklui
keliaujant žemyn, SVV reikalingos papildomos saugumo
garantijos. Pirma, turi būti sudaromos lygiavertės 
konkurencinės sąlygos tarp SVV ir stambaus verslo. Antra, SVV verslui
atstovavimas vyriausybėje, savivaldybėse ir kitur turi remtis
demokratiškais pagrindais. Trečia, paskolos ir ES parama bei
vyriausybės ir savivaldybių pirkimai turi proporcingai atstovauti SVV
ir stambų kapitalą. Ketvirta, dabartinė mokesčių sistema iš esmės
iškreipia konkurencinę aplinką, nes kapitalo, kurio daugiau naudoja
stambios įmonės,  apmokestinimas yra kelis kartus mažesnis
palyginti su darbo, kuriuo santykinai daugiau remiasi SVV
įmonės, mokesčiais . Penkta, SVV lengviau prisitaiko prie
aplinkos pokyčių, todėl yra gyvybingesnės.

Užtikrinus
SVV įmonėms lygiavertes konkurencines sąlygas galima tikėtis
stabilesnių kainų, vadinasi didesnio konkurencingumo, didesnio
užimtumo, vadinasi didesnio vartojimo, “riebesnės” ekonomikos ir daugiau sumokėtų mokesčių, vadinasi kokybiškesnių valstybės paslaugų.

Žinoma,
norisi palinkėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms ekonominio sunkmečio
metu nebijoti daugiau investuoti į žmogų, vadybą, mokslinius tyrimus ir
technologijas. Šios investicijos atsiperka visada, net ir padidėjusių
palūkanų sąlygomis. Šių veiksnių ryšys, ypatingai investicijų į
mokslinius tyrimus, su darbo našumu yra tiesioginis. Ir kai kitos
įmonės tik pradės investuoti, efektyviai investavusioms įmonėms jau
byrės pirmieji dividendai. Tad kantrybės ir sėkmės!!

Rodyk draugams


Komentarai (9) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt