Verslo banga Atgal į Verslo bangą

V.Hugo: progresas turi tikėti į Dievą

2008-08-21
dainiusbutautas

Verslininkui
Žanui Valžanui verslas klojosi pakankamai gerai, kad galėtų laikyti
save pasiturinčiu sėkmės žmogumi galinčiu išlaikyti žmoną ir kelis
vienas už kita žavesnius vaikučius: du berniukus ir dvi mergaites,
gimusius pamečiui.

Keldavosi
anksti, padėdavo žmonai Elzei suruošti vaikučius mokyklai. Šiek tiek
padėdavo ir vyresnioji dukrelė Joana, tikriausiai praminta lygiai prieš
penkis šimtus metų sudegintos Orleano mergelės Žanos d‘ Ark garbei.
Kuri buvo sudeginta tais pačiais metais, kaip ir mirė Ldk, nekarūnuotas
karalius, Vytautas Aleksandras. Pietums Žanas visą laiką grįždavo namo,
vakarus leisdavo kartu su žmona Elze. Sekmadieniais eidavo į vietinę
parapijos bažnytėlę. Ir net nesiverždavo į pirmą eilę, nes laikydavo
save kukliu, už kurio žmona slėpdavosi, kaip už mūro. Kuklumas Žanui
Valžanui buvo dar įskiepytas tikriausiai savo tėvo. Kartais net
aukodavo jam patikusiems elgetoms.

Verslininkas
Žanas jau keli metai kiekvieną mėnesį paaukodavo ir bažnyčiai, nes tuos
metus nebuvo nei vieno nuostolingo mėnesio jo vadovaujamame versle.
Kaimelio žmonės jį taip pat laikė pasiturinčiu ir garbingu žmogumi,
todėl kviesdavo poną Valžaną į kiekvieną miestelio N tarybos posėdį. Ir
net X metais buvo išrinkę jį Miesto Tarybos pirmininku, kol jis
atsisakė dėl per didelio užimtumo. Nesvarstysime tikrosios pono Žano
atsisakymo iš garbingų pareigų priežasties, tik atkreipsime dėmesį, kad
tuo metu verslininką Valžaną jau buvo apėmęs šioks toks nuobodulys ir
kasdienė rutina pradėjo kartais be priežasties gniaužti krūtinės ląstą.
Nors miegodavo Žanas tuo metu vis dar kietai, nė karto neprabusdamas.
Mat griežtai laikėsi dešimties Dievo įstatymų. Bent taipo manė sau jis
pats.

Tam
nerimui iš tiesų buvo pagrindas, bet šią paslaptį Žanas Valžanas
pagrįstai slėpė, mors mietelyje pradėjo sklisti tylios kalbos. Tokios
tylios, kad negalėjo sutrikdyti garbingos tarybos nario ramybės. Vis
dėl to ta ramybė buvo tik išorinė.

Tad kas gi kankino mūsų garbųjį Valžaną?!

Teisybės
dėlei reikia pasakyti, kad ponas verslininkas buvo susikūręs itin
patogią mąstymo strategiją: nereikia kvaršinti sau galvos dėl
kiekvienos smulkmenos, kuo mažiau žinosi, tuo ramiau gyvensi. Todėl
Ponas Valžanas stengėsi, kuo mažiau domėtis, kuo ir kaip gyvena kiti
žmonės, ar jie kartais neskursta, kodėl reikia eiti bažnyčią. Į ją
eidavo, nes taip darė tėvas, taip darė ir senelis ir prosenelis. Apie
gilesnius tikėjimo slėpinius Žanui net nekildavo mintis susimąstyti,
nes svarbiausia gyvenimo esmė Žanui Valžanui  buvo
ramybė. Neskaitydavo ponas Valžanas ir Šventojo Rašto. Dėl šventos
ramybės, kaip sakoma. Nes ramybė ponui Žanui reiškė visų pirmą
sveikatą, pagarbą, turtus ir stabilią šeimą. Šeima ponui Valžanui buvo
viskas. Jam rodės, kad viską daro dėl šeimos. Juk reikėjo rūpintis, kas
perims verslą, išmokslinti berniukus, duoti kraitį dukroms, nors jau
kartais pagalvodavo ir apie dukrų išsimokslinimą, juk vis dėl to jau XX
amžius. Retkarčiais papuošdavo elegantišką ir išmanančią žmoną. Juk
žinojo, už ko tekėti.

Kaip
matome, mielo Žano neramybei lyg tai ir pagrindo jokio nebuvo. Vis dėl
to kuo toliau, tuo daugiau jis pradėjo mąstyti apie tuštumą, kuri
kartais visu svoriu užguldavo savo paties susikurtą sėkmę. Kažkas toje
savo paties susikurtoje sėkmės sistemoje aiškiai neveikė. Bet atsakymo
į šį, rodos, nedidelį klausimėlį mielas Žanas niekaip nerasdavo. O su
kuo nors pasitarti tokiu nereikšmingu klausimu, kaip gyvenimo
egzistencijos prasmė nekildavo ūpas. Mat save laikė visų gerbiamu
žmogumi, kuris žino atsakymus į visus gyvenimo jam iškeliamus
klausimus. Tad tuo labiau neverta, taip mąstė garbusis verslininkas  ir
Miesto Tarybos narys Žanas Valžanas, aptarinėti gyvenimo prasmės su
svetimais jam žmonėmis nežinant nė preliminaraus atsakymo tikimybės.

Tokia paviršinė ramybė, natūralu, negalėjo ilgai tęstis…

Dažnas
žmogus gyvenimu keliauja cikliškai, tikriausiai pagal tam tikrus gamtos
dėsnius. Ir tik išmintinga veikla žmogus gali sušvelninti ciklinius
svyravimus. Toks ciklinis nuosmukis apėmė ir Žano Valžano verslo sritį:
paklausa pradėjo mažėti, prekės kurį laiką buvo gaminamos į „sandėlį“
tikintis prekybos pagyvėjimo ateityje. O jos kaip nebuvo taip nebuvo.
Pradėjo didėti kainos, o mažėjant pardavimams ir pelnams, reikėjo
didinti atlyginimus, bet nebuvo iš ko. Sukurtoji sistema taip pat
neprisidėjo prie, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, tiktai verslo
problemų. Bet Žanas vis dar pasitikėjo savo gebėjimais ir sukauptais
turtais, gražia ir stabilia šeima.

 Taip
manė verslininkas Žanas Valžanas, kuris seniau uždirbtus pinigus
panaudojo naujų namų įsigijimui, dukterų mokslui- reikėjo samdyti namų
mokytojus, nes vietinė mokykla nepatenkino garbiojo verslininko tolimų
užmačių. Daug lėšų buvo investuota į paveikslus, antikvarines vertybes
ir  vis dėl to ištaigingai kuklų gyvenimą
pagal Žano Valžano supratimą. Dalis uždirbtos sumos buvo investuota į
nekintamą vertybę- auksą. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tai buvo
labai didelė nenaudojama dalis, kuri ir pražudė, kaip vėliau pasirodė,
Žano Valžano verslą. Tiesą sakant, nuosmukis prasidėjo visur: mažėjo
visos šalies ir pasaulio ekonomikos apimtys, įplaukos ir išmokos iš
biudžeto, verslo, valdžios ir privačios investicijos. Mažėjo viskas,
kas tik gali mažėti.

Atėjo
metas, kai Žanui Valžanui liko tik auksas. Nes vis kita nebeteko
vertės. Turtą teko gelbėti nuo bankroto, todėl išsiskyrė su šeima, kad
ją galėtų aprūpinti. Verslas galų gale žlugo, Žanas nebeteko miesto
tarybos nario mandato, parapijiečių pagarba išgaravo, kaip nebūtų
buvusi.

Kai
atrodė viskas prarasta, Žanas pradėjo skaityti žmonos jam kadaise
padovanoą V.Hugo „Vargdieniai“ pirmąjį tomą. Atsivertė pirmą
pasitaikiusį puslapį ir perskaitė Vyskupo Bjenvini pasakytus buvusiam
Konvento nariui žodžius: „ progresas turi tikėti į Dievą“.

Po
kurio laiko Žanas Valžanas paėmė pirmą kartą į savo rankas 
močiutės jam Sakramento Sutvirtinimo proga padovanotą Šventąjį Raštą,
Ezekielio knygą ir perskaitė:

„- Kadangi
tavo širdis išpuiko, tarei: 'Aš esu dievas! Sėdžiu dievų soste, toli
jūros širdyje! Nors esi tik žmogus, o ne Dievas, manai, kad tavo širdis
lygi Dievo širdžiai.

3 Štai! Išties esi išmintingesnis už Danielį, – joks dalykas nėra tau paslaptis.

4 Savo išmintimi ir sumanumu sukaupei sau turtų, prisikrovei iždus aukso ir sidabro.

5 Labai sumaniai prekiaudamas, padauginai savo turtus, turtais tavo širdis didžiavosi.

6 Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: – Kadangi manai, kad tavo širdis lygi Dievo širdžiai,

7 todėl, tikėk manimi, atvesiu prieš tave svetimšalius – pačias žiauriausias tautas.

Išsitrauks jie kalavijus iš makščių prieš tavo puikiąją išmintį ir užtemdys tavo spindesį.

8 Nustums tave žemyn į Duobę, – mirsi užmuštųjų mirtimi toli jūroje.

9 Ar savo užmušėjams dar ir tuomet sakysi: 'Aš esu dievas!' – kai bus parodyta tave žudančiųjų rankomis,

kad esi tik žmogus?“(Ez 28, 2-9)

 

2008 m. rugpjūčio 20 d., Žagarė.

Rodyk draugams


Komentarai (15) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt