Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Ir dvasia, ir silkutė

2007-12-23
kestutiskupsys

Laimingų rajų
Kalėdų!

Gražus paprotys –
sveikinti vieniems kitus viduržiemio švenčių proga. Todėl sveikinimų gausa
užplūsta tiek privačius, tiek tarnybinius emailus, ką jau bekalbėt apie „Verslo
bangos“ pašto dėžę.

Keletas šiandien
atėjusių paskatino nelikt tyliu viso šio šurmulio stebėtoju.

Štai naujausia
mada – sveikinimai PPT formoje su snieguotos žiemos vaizdais grasina užpilt tas
dėžutes iki viršaus. Visose – sniegas, grožis, ramuma.

Vis dėlto stebint tą
purų sniegą neįmanoma pamiršti šiųmetinių prognozių apie klimato šiltėjimą,
kuris puikiai paaiškina, kodėl mūsų Kalėdos be sniego (na, nieko – kai pajusime
ne tik sniego, bet ir vandens trūkumą, būsime priversti susimąstyti. O gal net
ir veikti).

Ir akcentai sveikinimuose
sudėti kuo įvairiausi – nuo šventų dalykų, kylančių iš, kaip esu linkęs tikėt,
giliausių sveikinančiojo sielos gelmių („Tegu Šventoji Dvasia veda ir laimina Jus
per Kalėdas ir visuomet!“ – ačiū Tau už šitą grožį, A.!), nuo gamtos ir meilės
gyvoms eglutėms (žr. žemiau – dėkui „Lukrecijai BBDO“, labai pritariu jūsų
idėjai!)…

iki … vis didesnio ir gausesnio stalus ir eglutes užpilančio daiktų
srauto (ačiū už pasveikinimą vartotojų mekai maksimai):

(VIDEO) http://www.maxima.lt/sveikinimas/

Kadras iš MAXIMOS sveikinimo

Kiekvienam savo

Kokie sveikinimai - tokie ir sveikinantieji, su jų vertybėmis ir
siekiais. Juk linki kitam to, kuo pats tiki, ar ne? Paskutinę prieš
Kūčias dieną pravėrus didesnių prekybos centrų duris tampa akivaizdu,
kam tauta
atiduoda primenybę. Suum cuique – „kiekvienam savo“ (lot.); tai, ko
gero, geriausias lotyniškas posakis, kurį teisingai rašyt pramokau šiais
metais. (Kaip byloja vokiška Vikipedija, toks šūkis buvo ir ant Buchenvaldo konclagerio vartų, ir ant kilmingojo
prūsiško ordino, kurio kavalieriais tapdavo tik kilmingieji).

Ir kaip neišvesi
paralelės, kai ji taip prikišamai prašosi? Taip, „maksimka“ duoda silkės
vartojimo buchenvalduose savanoriškai įkalintoms masėms, tačiau ar yra kas
nors, kas duoda tą kitą pusę?

Kadaise bent
bažnyčia nesnaudė, tačiau dabar, matyt, yra nelygios konkurencijos palaužta,
todėl vargiai bealsuoja, nerasdama ryšio su didžiosiomis kalinių-vartotojų
masėmis.

Mokytas riaugėt –
išgyvens!

O gal ir
vartojime galime rasti prasmę? Juk matyt ne veltui kunigo Saulaičio surinktų senovinių
kalėdinių lietuviškų burtų tarpe randame ir tokį:

Mandagumas prie
stalo

Jei žmogus Kūčias
valgydamas atsirūgsta, tai kitas Kūčias dar valgys, todėl vaidinimėlyje mokomas
taip elgtis, kad daug metų gyventų…

Rodyk draugams


Komentarai (6) | Rašyti komentarą »

Žvilgsnis į 2008-uosius

2007-12-21
dariusklimasauskas

“When Americans are happy,
they spend money. When they are depressed, they spend even more money, as long
as they aren't losing their jobs,”
economist Edward Yardeni, the
president of Yardeni Research.

Besižvalgant po finansinius
weblog‘us ir žiniasklaidos priemones, šią savaitę galima rasti daug
straipsniukų su įžvalgomis apie finansines rinkas kitiems metams.
Kalbant apie akcijų rinkas (jos mums įdomiausios, taip?), nemažai kas
prognozuoja pakankamai neblogus metus. Viskas priklausys nuo JAV – sako
specialistai; tiksliau, nuo JAV vartotojų. Nepaisant didelių problemų
nekilnojamo turto rinkoje – didžiulė pasiūla, planuojamas kainų
kritimas 5-10 proc. – ekspertai rodo į mažėjančias palūkanų normas bei
stiprius darbo vietų kūrimo rodiklius. Taip, amerikiečiai yra stipriai
prasiskolinę (net 19,5 proc. namų ūkių pajamų skiriama finansinių
įsipareigojimų aptarnavimui, aukščiausias rodiklis nuo šio statistinio
dydžio skaičiavimo pradžios), tačiau kol turi darbus, tol pinigus leis.
Kol pinigus leis, tol Corporate America gyvens gerai ir uždirbs įprastus pelnus. Dar
teigiamos įtakos JAV įmonėms duos pajamos iš augančių rinkų, kaip CRE (Centrinė ir Rytų Europa), Indija ir
Kinija. Neigiami efektai – krentantis doleris brangina Eurozonos prekes, kas
gali paskatinti apriboti jų vartojimą ir neigiamai paveikti mūsų regiono įmones.
Bet ar gali rimtas amerikonas gyventi be BMW ar Audi?

JAV biržose prognozuojamas kilimas, kadangi
vidutinis P/E rodiklis pakritęs iki 12-14 - ženklus pokytis nuo 17-19 pernai.
Trumpuoju laikotarpiu investuotojus vis dar gąsdins (nerandu lietuviško žodžio)
volatilumas, tačiau viditiniu-ilgu laikotarpiu potencialas yra geras.

Daugelis ekspertų siūlo diversifikuoti
riziką, ypatingai akcijų rinkose. Jie pirštu rodo į besivystančias rinkas,
kuriose mato gerų perspektyvų investuoti, ypač po pastarųjų kelių mėnesių
kainų kritimo (yes!). Žemos palūkanų normos, ir atitinkamai žemas nerizikingų
aktyvų pelningumas vidinėje JAV rinkoje turėtų skatinti investicijas už šalies
ribų. Be to, šiemet kaip niekada juntamas naujų rinkos žaidėjų poveikis – taip
vadinami naftodoleriniai investuotojai (Artimųjų Rytų šalys ir su jomis susiję
investiciniai fondai), Azijos šalių centriniai bankai bei įspūdingai išaugęs
hedge-fund kiekis. Patrauklumą prarandančios investicijos į doleriu denominuotus
aktyvus skatins dairytis šiapus Atlanto (yes
!).

Taigi, ko galime tikėtis mes,
investuotojai į Baltijos šalių bei CRE regiono biržas? Ekspertai sekančiais
metais tikisi uždarbio iš large-cap ir growth akcijų.
Nežinau, kiek čia pas mus yra large ar mid cap, bet growth kompanijų tikrai yra.
Fundamentaliai pažvelgus į mūsų (Lietuvos) ekonomiką, galime daryti išvadas ir
apie likusį regioną. Taip, šiuo metu rinkose daug baimės/neaiškumo dėl
perkaitimo grėsmės. Taip, stipriausi augimo laikai jau praeityje. Taip, frazė
nekilnojamo
turto kainos kils
” dabar skamba juokingai. Tačiau rizikos prasme mūsų šalys
yra ženkliai priartėjusios prie kitų Europos šalių; be abejo, makroekonominiu
stabilumu neprilygsime net Vokietijai, tačiau turėkime omenyje, kad esame maža
atvira ekonomika, kur net mažas nusičiaudėjimas turi didelį efektą. Tai
ypatingai jaučiasi mūsų seklioje akcijų biržoje, kur didieji fondai neturi
erdvės apsisukti, ir net sąlyginai mažo masto investuotojų “šokai” ir pinigų
išėmimai labai stipriai muša akcijų kainas žemyn.

Vis dėlto, esame šalis su labai geromis
perspektyvomis. Stipriai didėja našumas, know-how, labai auga vartojimo lygis.
Yra neišvystyti ištisi sektoriai, „prasiskolinimo“ lygiu dešimteriopai
atsiliekame nuo Vakarų valstybių. Kitos CRE šalys taip pat savyje turi dar daug
augimo, kuris teigiamai veiks bendrovių pajamas ir pelningumą. Privataus
kapitalo fondų veikla ypatingai suaktyvėjusi, investavimas ir taupymas taip
pat.

Žodžiu, aš prognozuoju tikrai neblogus metus.
Infliaciniai procesai neturėtų stipriai paveikti vartojimo (tfu-tfu), todėl
Vilniaus biržai prognozuoju bent 20-25 proc. kilimą kitais metams. Taip pat
teigiamai žiūriu ir į kitas CRE biržas bei kai kuriuos užsienio
regionus.

Juk 2008-ieji ne meškos, o žiurkės
metai.

Rodyk draugams


Komentarai (7) | Rašyti komentarą »

Putinas - metų žmogus, sako TIME

2007-12-20
dariusklimasauskas

“I looked the
man in the eye. I found him to be very straight forward and trustworthy and we
had a very good dialogue. I was able to get a sense of his soul.”
JAV
prezidento G.W. Bush įspūdis apie V. Putiną.

Nepaisant antgamtiško JAV prezidento sugebėjimo
žiūrėti į žmogų sielas, šiais metais žurnalo Time metų žmogumi paskelbė Rusijos Federacijos prezidentą V.
Putiną. Pastaruoju metu nemažai domiuosi Rusijos politine arena, ypatingai iš
istorinio požiūrio - man visada buvo labai įdomu sužinoti, kaip Rusija atsidūrė
tokioje situacijoje, kokioje yra šiandien. Nuomonei formuotis padėjo ir neseniai
parodytas filmas per LRT, būtent apie Putiną, bei buvusios Kremliaus žurnalistės
Jelenos Tregubovos knyga “Kremliaus digerio pasakaitės”. Pats Rusijoje nebuvau,
ir nesu politologas, tad galbūt ši “metų žmogaus” nominacija mane šokiravo
stipriau, nei kitus.

Pirmiausiai, kaip labai teisingai pastebi LLRI blogas, retrospektyviai žiūrint Times
neretai pasiduodavo apgaulingai viešai nuomonei, kuomet 1936 metais metų žmogumi
išrinko Hitlerį, ir net du kartus titulu apdovanojo Staliną. Jeigu keltume
klausimą, ar Putinas populiarus Rusijoje - atsakymas yra “taip”. Ar Putinas
populiarus likusiame pasaulyje? Šiemet - taip. Apie jį daug kalbama, sustiprėjęs
Rusijos užsienio politikos vaidmuo pasaulinėje arenoje, ženkliai sustiprėjusi
Rusijos vidaus ekonomika. Ar tai yra Putino nuopelnas - ne. Tai yra aukštų
Rusijos naftos ir dujų kainų nuopelnas, ir tiek. Ekonomikos reformos sustojo
keli mėnesiai po 2000 metų, kuomet Putinas tapo prezidentu. Karas Čečėnijoje,
susidorojimas su oligarchais - tai yra Putino nuopelnas. Ar mes galime Putiną
tituluoti metų žmogumi, už tai kad jis atėmė privatizuotą (aš nesakau, kad
švariai) turtą iš oligarchų, viską nacionalizavo ir toliau šalį valdo
kaip UAB “Rusija”? Ar mes matytume Rusiją tokią šiandien, jei naftos kainos
kainuotų ne 100 USD už barelį, o 30 USD? Kokią mintį nori perduoti mums žurnalas
Times - kad priemonės pateisina tikslą? Kad laimėtojų niekas
neteisia?

Kokia aš nuomone susidariau apie Putiną, kaip
asmenybę? Bauginančią. Šis žmogus, gerai praėjęs KGB mokyklą, turi vieną
ypatingą savybę. Jis sugeba per itin trumpą laiką, bendraudamas su žmogumi,
sutapatinti jo problemas su savomis, sukelti įspūdį lyg jūs esate seni geri
pažįstami, netgi draugai. Galbūt net geriausi draugai. Pasaulinio lygio veikėjai
(Schroder, Bush, Sarkozy) su Putinu bendraudami jaučiasi lyg pagaliau rado
žmogų, kuris juos supranta. Aš negaliu neprisiminti vaizdų iš Busho vizito
Rusijoje - viename epizode, po kažkokios sutarties pasirašymo, lengvai matosi
nuoširdi/klastinga Putino šypsena ir laimingos Busho akytės.

Ką apie Putiną
mano Rusijos žmonės, mes žinome iš parlamentinių rinkimų. Tačiau kodėl tą patį
apie jį mano Times korespondentai, aš negaliu atsakyti. Kad Putiną palaiko visa
Rusija, nėra ko stebėtis.

Aš palaikau nelabai eskaluojamą nuomonę, kad
rusai (ir tikriausiai daugumą slavų tautų) yra patologiškai sukurpti diktatūrai.
Galbūt tai yra labai stiprus teiginys, tačiau su šia nuomone sutinka ir kai
kurie mano draugai iš Rusijos ir Ukrainos. Per visą šios tautos gyvavimo
istoriją, demokratija (arba demokratija, kaip mes ją įsivaizduojame) šalyje
neišsilaikydavo daugiau nei kelis metus, kartais - tik mėnesius. Rusai yra didi
tauta, ir tai sakau iš gerosios pusės. Jie visais laikais buvo didi tauta, ir
šio suvokimo netekimas (pvz. per krizes, recesijas, karus, marus) iš karto
leidžia rusams atsisakyti įvairių laisvių, idant jie vėl taptų jėga, su kuria
reikia skaitytis.

Pagrindinis dalykas, per kurį liaudį į savo
pusę patraukia Putinas ir yra būtent tai - jis neskelbia lozungų “nusipelnėme
gyventi geriau”; jis sako - “aš sugražinsiu Rusiją į pasaulio elitą”. Šalyje
gali trūkti elementarių prekių ir maisto produktų, tačiau Rusijoje žmonės vis
tiek palaikys tvirtą lyderį. Ši šalis gali būti valdoma tik tvirta ranka - ką ir
įrodo faktas, kad šiuo metu ji valdoma realiai KGB žmonių ir su ja susijusių
struktūrų.

Jau vien čia įdomus faktas - Lietuvoje visi
stengiasi atsiriboti nuo KGB šešėlio, ypatingai daug dėmesio kreipiami į
liustracijos komisijas, o Rusijoje Putinas atvirai didžiuojasi savo istorija ir
netgi savo mėgstamame restorane turi išsikabinęs visų KGB vadovų, pradedant nuo
Felikso Džeržinskio, portretus. Ir Rusijoje tai yra ne gėdos, o galios simbolis.
Kaip sako Bushas -
very
straight forward and trustworthy.

O gal Times tik pajuokavo?

Rodyk draugams


Komentarai (6) | Rašyti komentarą »

Istorija apie kalbantį paukštį. (Nežinomas autorius)

2007-12-19
vitoldasmasalskis

Vieną kartą senis pasigavo paukštį. Apsidžiaugė. “Gardi šį vakarą bus vakarienė”,- pagalvojo, benešdamas paukštį namo.
Kai iki namų jau liko visiškai nedaug paukštis, ir taria jam žmogaus balsu:
-Paleisk mane, seni, į laisvę, ir aš duosiu tau tris vertingus patarimus.
Nustebo senis, pagalvojo ir paleido paukštį.
Nutūpė paukštis ant šakos, sukedeno visas savo plunksneles ir tarė:
-Ačiū
tau, seni, už gerą širdį. O štai ir mano žadėtieji patarimai. Pirmasis
- nesąmonė, kad ir iš autoriteto lūpų, vis tiek ir lieka nesąmone.
Protinga mintis, pagalvojo senis. Reikia įsidėmėti.
-Antrasis
patarimas. Žinok savo galimybių ribas ir nemėgink jų peržengti.
Protingas tai žino ir nesistengia pakeisti to, ko neįmanoma pakeisti.
Kvailys nesuvokia savo galimybių ribų ir dažnai bergždžiai stengiasi
padaryti tai, ko neįmanoma padaryti.
Protinga mintis, pagalvojo senis. Reikia įsidėmėti.
-Trečiasis patarimas. Niekada nesigailėk dėl to, ką esi padaręs. Tai jau įvyko - gerai ar blogai - bet tai jau praeitis.
Protinga mintis, pagalvojo senis. Reikia įsidėmėti. Grįšiu namo ir visą likusį gyvenimą vadovausiuos šia išmintimi.
Kai senis jau pasisuko eiti namo, staiga paukštis pratrūko nesuvaldomai juoktis.
-Kas atsitiko,- nustebo senis.
-Kvaileli,
tu kvaileli. Jei nesiklausytum mano paistalų ir būtum parsinešęs mane
namo, būtum turėjęs ne tik skanią vakarienę, bet mano skrandyje dar
būtum radęs didžiulį deimantą. Ji pardavęs taptum turtingiausiu žmogumi
apylinkėje.
Įsiuto senis tai išgirdęs. Puolė paukštį gaudyti.
Purptelėjo paukštis ant kitos šakos. Senis paskui jį ėmė ropštis į
medį. Paukštis - dar ant aukštesnės šakos. Senis paskui jį. Paukštis
užskrido į pačią medžio viršūnę. Belipdamas paskui paukštį senis
neišsilaikė, slystelėjo ir žnektelėjo žemėn. Vos gyvas beliko.
Nusileido paukštis ant apatinės šakos ir taip prakalbo:
-Seni, seni, ar dar prisimeni, kokius patarimus tau visai neseniai esu davęs?
Senis staiga pamiršo savo skausmą ir viską suprato.
-Tu sakei, kad netikėčiau nesąmonėmis, o aš patikėjau, kad tavo skrandyje gali būti brangakmenis.
-Tu sakei, kad žinočiau savo galimybių ribas, o aš nepaisydamas savo amžiaus sumąsčiau įsiropšti į pačią medžio viršūnę.
-Tu sakei, kad nesigailėčiau, ką padaręs, o aš supykau, kad paleidau tave į laisvę, ir nusprendžiau vėl pagauti.

Istorijos moralas

Išmintingas
yra tas, kas sugeba duoti protingą patarimą ir dukart išmintingas yra
tas, kas sugeba tą patarimą priimti ir juo pasinaudoti. Mintys ar
idėjos, kurių nesugebėjai pritaikyti, yra nieko vertos. Ar sėdi
seminare, ar skaitai knygą, įprask užduoti sau tuos pačius klausimus -
o kas man iš to? ką rytoj aš darysiu kitaip? Jei yra atsakymai, o
netrukus ir atitinkami veiksmai ar pokyčiai, pinigus, išleistus
seminarui ar knygai, drąsiai gali vadinti ne išlaidomis, bet
investicija.

Rodyk draugams


Komentarai (6) | Rašyti komentarą »

Kapitalistai ir jų vyriausybė

2007-12-16
kestutiskupsys

Pateikiu be komentarų - smagaus skaitymo :)

**********************************
From: Julius Nascenkovas
To:
undisclosed-recipients:
Sent:
Sunday, December 16, 2007 11:39
AM
Trumpai:
Vicemero A. Paleckio prasymu siunciame kalbos LSDP
taryboje kopija.
pagarbiai,
Julius Naščenkovas
Vilniaus
miesto savivaldybės viesųjų ryšių tarnyba
Tel. (8~5) 211 2100; faks.
(8~5) 211 2325

**********************************

Vilnius, 2007 12 15

Dalinai perskaityta,
dalinai nespėta perskaityti LSDP Vilniaus miesto sk. pirmininko Algirdo
Paleckio kalba LSDP taryboje 2007 12 15, Vilniuje

Gerbiamieji draugai,

Prieš 20 metų
Lietuvoje kartu su Sąjūdžiu ir Nepriklausomybe buvo restauruotas  kapitalizmas.
Praėjo 20 metų.
Korupcija, infliacija
ir emigracija – grobuoniško lietuviškojo kapitalizmo bruožai.
Nusikalstamumas ir
nebaudžiamumas.
Abonentai, vainauskai
ir kiti landsberginiai – savo poelgiais nuodijantys viešąją moralę ir gyvenimą
-  mėgaujasi laisve, kuomet jų vieta
kalėjime.
Socialinė įtampa
šalyje įkaito iki žarijų raudonumo.
Kas neapsikentė –
emigravo. Saujelė turčių engėjų lobsta toliau liaudies sąskaita.
Skursta eiliniai
dėstytojai. Sąžiningi policininkai. Gydytojai.
Streikuoja mokytojai.
Kilniausia profesija.
Dažno mokytoja alga
nesiekia 1500 litų.
Kitas skaičius: 15
milijardų litų.
Toks šiemet Lietuvoje
bus visų įmonių pelnas.
Mokytojai buvo
išnaudojami konservatorių laikais. Ar neatsitiks taip, kad ir LSDP valdymo
laikotarpyje vyks tas pats išnaudojimas?
Todėl turime parodyti
LSDP solidarumą su šiais ir kitais proto darbininkais – dėstytojais, bibliotekininkais,
kultūros darbuotojais.
Kodėl kitais metais nepadidinus
mokytojų algų šimtu procentu??
Ar socialdemokratiška
mokėti tryliktus atlyginimus aukštiems valdininkams  tuo metu, kai vyksta mokytojų streikai? 

Aš klausiu – kiek
ilgai mes - olimpinės ramybės apimti – stebėsime visą tai?
Praraja tarp turčių
ir skurdžių išaugo. Skurdo lygis nesumažėjo.
Profesinės sąjungos reikalauja
progresinių mokesčių.
Netrukus jos pradės
rinkti žmonių parašus. 

Ir greta visų šių aplinkybių
– kaip kulminacija – trigalvio slibino epopėja.
Aš klausiu Jūsų,
draugai – ar kas nors šioje salėje gali pasakyti, kiek kainuos AE statyba?
Ar kas nors gali paaiškinti,
kiek kainuos jos gaminama elektra? Kur bus elektros eksporto rinkos?
Apskritai, kas duoda
garantijas, kad AE Lietuvoje bus statoma?

Nėra atsakymų. Nėra
išsamios galimybių studijos.
Yra tik gražios VP
marketo ir Komjaunimo Tiesos pasakos apie būsimą AE.
Blefas visa tai.
Suomiai stato AE už 8
milijardus eurų. Statybų kaina išaugo 40 procentų statybų eigoje.

Skuba. Oi kaip skuba
oligarchų vyrukai. Gedvydas Vainauskas nori papildomo milijardo.
Neišdegs. Pamatysite –
jei šis sandoris įvyks – tai ateis laikas – ir reikės nacionalizuoti VST.
Reikės nacionalizuoti ir Lietuvos Rytą ir atiduoti jį Lietuvos jaunimui, iš
kurio šis laikraštis buvo pavogtas. Apie viską bus pagalvota.
Grandinė: VP marketas
– parsidavėliška spaudos dalis – ir kaip nesinori šioje grandinėje matyti LSDP.
Trigalvis slibinas –
tai užslėptas energetikos sektoriaus privatizavimas. 

Kreipiuosi į
frakcijos seniūnę Ireną Šiaulienę klausdamas – kaip galėjo įvykti, kad atominės
elektrinės įstatyme ne konkurso tvarka parinkti VST?
Kodėl tai neaptarta
mūsų partiniuose forumuose?
Patys atiduodame į
privačias, pelno tesiekiančias rankas svarbią ūkio sritį.
Kodėl pabijota kreiptis
į Konstitucinį Teismą dėl atominės elektrinės įstatymo atitikimo Konstitucijai?
Mes turime tik tokį
pasirinkimą: arba žaisti su oligarchais, išpardavinėti jiems valstybės turtą –
arba dirbti liaudies labui.
Pacituosiu ištrauką
iš prieškarinės, Stepono Kairio rašytos LSDP programos:
„Darbininkų
gerovei yra du svarbiausi priešai – kapitalistai ir jų vyriausybė“.

2007 metai.
Kapitalistams ir oligarchams baigiame atiduoti energetiką.
Neatiduokime bent jau
Vyriausybės.
Todėl užvakar LSDP Vilniaus miesto skyriaus taryba didžiule balsų
persvara priėmė nutarimą dėl NACIONALINIO INVESTUOTOJO FORMAVIMO.
Skyriaus taryba siūlo
LSDP tarybai įpareigoti Seimo LSDP frakcijos narius ypatingos skubos tvarka
inicijuoti atominės elektrinės įstatymo 10 str. ir 11 str. pakeitimus,
užkertančius kelią privačiai AB ne viešo konkurso būdu dalyvauti nacionalinio
investuotojo formavime.
Ypatingos skubos
tvarka inicijuoti LR elektros energetikos įstatymo 43 str. ir 50 str.
pakeitimus, užkertančius kelią elektros energijos kainos didinimą sieti su
elektros energijos pardavimo paslaugas teikiančių įmonių turto verte bei
galimybę išvengti nekilnojamo turto mokesčio.
Siūlome LSDP tarybai
įpareigoti LSDP pirmininką Gediminą Kirkilą ir Vyriausybės narius
socialdemokratus inicijuoti Vyriausybės sprendimą skelbti pertrauką derybose su
NDX energija dėl nacionalinio investuotojo formavimo, iki bus Seime priimti
minėti įstatymų pakeitimai.
Kadangi šiandien LSDP
taryba nepanoro pareikšti savo nuomonės trigalvio slibinu atžvilgiu, LSDP
iniciatyvinė grupė nedelsiant inicijuos visų LSDP narių referendumą šiuo ir
kitais klausimais. LSDP nariams išplatinsime anketas, kuriose klausime: ar
palaikote sprendimą ne viešo konkurso būdu parinkti privačią bendrovę
formuojant nacionalinį investuotoją? Taip ar ne? Ar palaikote sprendimą
suteikti jai trečdalį akcijų? Ar palaikote reikalavimą įvesti progresinius
mokesčius?
Ar palaikote siūlymą
šiems klausimams apspręsti sušaukti neeilinį LSDP suvažiavimą, kuriame bus
iškeltas klausimas dėl pasitikėjimo LSDP vadovybe?

Sakote, tai, ką dabar
kalbame, kenkia LSDP įvaizdžiui? Reitingui?
Partija svarbi, bet
socialinis teisingumas svarbesnis.
Socialinis teisingumas
brangesnis už reitingus.
Solidarumas brangesnis
už oligarchų viliones.
***

Oligarchai – tai
vakardiena.
Socialinis teisingumas
– tai šiandiena ir rytojus.
Už jį ir kovokime.

Ačiū už dėmesį.
**********************************

Rodyk draugams


Komentarai (14) | Rašyti komentarą »

Palūkanos, ech, palūkanos

2007-12-12
dariusklimasauskas

Pakalbėkime apie palūkanų normas. Aš asmeniškai
visada laikiausi nuomonės, kad palūkanų normos ilguoju trumpuoju laikotarpiu
gali tiek stipriai kilti, tiek ir stipriai kristi. Kuomet ėmiau būsto paskolą,
visiems aiškinau, kad palūkanų normos dabar žemumose, kad jos neužilgo turėtų
augti ir atitinkamai į tai reikia atsižvelgti skolinantis (ech, koks aš gudras).
Tačiau kai atėjo TA DIENA, kai jau iš tiesų palūkanų normos yra
neįsivaizduojamose aukštumose, net man pačiam sunku patikėti. Žiūriu aš į tuos
baisius skaičius. Žiūriu.

VILIBOR (tarpbankinė palūkanų norma paskoloms
litais, šešių mėnesių) vakar buvo jau 7,16 procento. Aš jau net nenoriu
prisiminti, kokia ji buvo prieš du-tris metus, tačiau, atrodo, tik vakar ji buvo
apie penkis procentus. Yes, lygiai prieš šešis mėnesius, VILIBOR 6M buvo 5,04
procento. Per pastarąjį šešerių mėnesių laikotarpį palūkanų norma išaugo daugiau
nei 200 bp (bazinių punktų). Skirtumas tarp EURIBOR ir VILIBOR per tą laiką
išaugo nuo 73 bp iki 230 bp. Ką sako šitie skaičiai?

Sako kelis dalykus.
Pirma, kad yra stipriai išaugusi Lietuvos rizika. Skandinaviški bankai žvelgia į
Lietuvą ne kaip į atskirą šalį, o kaip į dalį Baltijos valstybių. Latvijoje
esanti prasta kredito situacija spill-over'inosi į Lietuvą, ir bankai pradėjo
skolinti mažiau, brangiau, atsargiau.

Antra,
matyt yra veiksmingi Lietuvos bankininkų ir Centrinio banko vadovo
pasisėdėjimai prie arbatos puodelio. Nesakau, kad tai blogai - augančią
infliaciją reikia stabdyti, ir (kaip tai keistai benuskambėtų)
lietuviai įrodo, kad monetarinę politiką galima vykdyti ir surištomis
rankomis.

Grafikas: šešių
mėnesių VILIBOR ir EURIBOR palūkanų normos kitimas, 2007.06.18 -
2007.12.12

Trečia, grafikas sako, kad (bent jau šiuo metu) labiau
apsimokėjo imti būsto paskolą eurais, o ne litais. Vardan teisybės, mano būsto
paskola eurais. Aš su grafiku nebūtinai sutinku - viskas pasaulyje turi dvi
puses, kaip ir lazda - su dviem galais. Nors šiuo metu eurinės įmokos mažesnės,
didelis skirtumas grafike rodo į didėjančią riziką. Neduok dieve, tfu tfu tfu,
bet jeigu netyčia litas bus devalvuotas, vargu ar euriniai skolininkai šokinės
iš džiaugsmo.

Ketvirta, grafikas nerodo, bet trumpuoju laikotarpiu bankai
yra svolačiai. Kuomet VILIBORas yra 7,16, o atitinkamos trukmės indėlis, pvz.
SEB banke yra 4,7 proc. - sandoris tikrai prastas. Per trumpą laikotarpį
staigiai išaugus palūkanoms, bankai “nespėja/užmiršta” padidinti indėlių
palūkanų. Taip, jos netrukus bus pakeltos, nes niekas nedės indėlių, tačiau
trumpuoju laikotarpiu bankai naudojasi rinkos šoku ir neskuba. Panašiai kaip ir
su kuro kainomis - jeigu per savaitę nafta pakyla 10 proc., benzo kainos išauga
10 proc. Momentaliai. Paaiškinimas - “mes turime kompensuoti už brangiau perkamą
naftą, nenorime patirti nuostolio ir kt.”. Jeigu naftos kainos nukrenta 10
proc., kuro kainos taip pat sumažėja. Bet nedaug. Ir ne iškart. Po savaitės,
trijų. Kokiais 5 proc.

Penkta, grafikas nerodo, tačiau Latvijoje yra daug
baisiau. Man ranka nepakilo braižyti panašaus RIGIBOR 6M grafiko. Vardan bendros
statistikos, tyliai skelbiu skaičius. Metų pradžioje palūkanų rodiklis siekė
apie 5,0 proc., prieš mėnesį buvo viršijęs 12,8 proc., o šiandien “tesiekia”
11,5 proc.

Tai tiek aš norėjau pakalbėti apie palūkanų normas.

Rodyk draugams


Komentarai (12) | Rašyti komentarą »

Monetų mėtymo konkursas

2007-12-12
dariusklimasauskas

Mano draugas Petras neseniai parašė straipsniuką apie R.Kyosaki knygas, kuriame išreiškė
pakankamai griežtą, tačiau mano nuomone, teisingą, nuomonę apie tokias “kaip
praturėti” ir “kaip sėkmingai investuoti” knygas kaip “Turtingas tėtis,
vargšas tėtis”.
Kadangi jis susilaukė nemažai komentarų, savo nuomonę
parašiau ir aš. Kadangi įkvėpimas pagavo ir komentaras tapo vos ne straipsniuku,
pateikiu ją ir savo bloge.

Prisipažinsiu iš karto, kad nesu skaitęs Petro minėtų knygų, nes nematau jose
didelės vertės. Esu įsitikinęs, kad jose rasčiau bent vieną ar dvi neblogas
mintis, tačiau iš esmės nieko naujo neišmokčiau. Atitinkamai skeptiškai žiūriu į
visus tokio tipo “korifėjus”, kurie yra knygučių apie “how to make it big”
autoriai. Tame tarpe ir Ronaldas-Donaldas Trumpas.

Primenu vieną gerą mintį, kuri iš esmės apžvelgia šių sėkmingų (o kartais tik
vidutiniškai sėkmingų) autorių naudą. Tarkime, paskelbiame Lietuvoje monetos
mėtymo konkursą. Dalyvauja visi žmonės. Metama moneta į orą, ir kuriems iškrenta
“herbas”, jie patenka į antrą etapą. Vėl metama moneta. Iš tų grubiai 1,5 mln.
metikų, patekusių į antrą etapą, atkris dar pusė, tačiau liks net 750
tūkstančių, kurie du kartu išmes herbą. Metama moneta dar kartą. Pasirodys, kad
net 375 tūkstančiai žmonių sugebėjo net tris kartus iš eilės išmesti herbą.
Fantastika. Toliau tęsiame konkursą, kol…

Kol po dvidešimties raundų liks šeši statistiniai lietuviai, kurie monetą
išmetė į orą ir jiems iškrito herbas net dvidešimt kartų iš eilės. Šis
laimingasis šešetukas sulauks didžiulo žmonių ir žiniasklaidos dėmesio. Vieni
rašys knygas, pavadinimu “Aš ir mano abstrakcionistinis techninis monetos
metimas”, kitus kvies į pokalbių šou, kurie jie pasakos apie sudėtingus, tik
jiems žinomus, monetų metimo kampų ir trajektorijų santykius, išmatuojant vėjo
greitį ir santykinį aplinkos drėgnumą, idant būtų pasiektas tas rezultatas. Šis
laimingasis šešetukas bus pagrindas knygoms (”Mano brolis - sėkmingiausias
monetų metikas”), o galbūt ir vadovėliams. Galbūt net ir mokslo šakai, kuri
bandys paaiškinti šiuos fenomenus, kurs įvairias teorijas, kurios bus
analizuojamos varganuose magistriniuose darbuose, taikant statistinius
metodus.

Argi nėra taip pat su investavimu į nekilnojamąjį turtą, akcijas, verslą?
Kiekvienam sėkmingam milijonieriui yra devyni nesėkmingi, kurie, aišku, knygos
apie tai, kaip jiems nieko gero nesigavo, juk nerašys.

Dėl to aš ypatingai skeptiškai žiūriu į korifėjukus, kurie nori pasauliui
atskleisti savo sėkmės receptą.

Rodyk draugams


Komentarai (10) | Rašyti komentarą »

O jūs kokį likimą renkatės?

2007-12-10
kestutiskupsys

Visa Amerika
sujudo, supuolė pasižiūrėti per Youtube filmuko apie turtuolį ir vargšus. Konkrečiau
– apie H. Kravis ir jo namus bei keletą paprastų žmogelių, tykiai vargstančių
savo vargelį. Jei kartais nežinot, kas yra KKR ir Henry Kravis – pats laikas
susigaudyt, kad tai toks kaip mūsų mielas geras Hermis Capital,
tik kokį 1000 kartų didesnis.

Pažiūrėkim – jei sugebėsit ištverti iki galo, tai sveikinu. Kino kūrėjai
žada, kad bus dar trys dalys.


Faktas, kad yra kur pasitempti lietuviškiems private equity turtuoliams.
Akivaizdu, kad KKR vado išlaidavimas - su skoniu, su tokiu subtiliu
pasimėgavimu visagalybe (materialiame lygmeny, at least)… Čia ne kokios gyvos
gėlės į ofisą už 10 kLTL ir ne žurnalas žmonai ;)

Na, o kokį likimą renkiesi Tu, skaitytojau (žiūrėtojau)?

Rodyk draugams


Komentarai (6) | Rašyti komentarą »

Istorija apie ilgas kupranugariuko blakstienas ir meilę įmonei. (Nežinomas autorius)

2007-12-08
vitoldasmasalskis

Dykinėjo kartą motina kupranugarė su vaikučiu kupranugariuku. Kupranugariukas staiga nei iš šio nei iš to ir taria:
-Mamyte, mamyte, tu žinai atsakymus į visus klausimus. Ar galiu kai ko tavęs paklausti?
-Žinoma! Kas gi tau, sūnau, neduoda ramybės?
Kupranugariukas žengė kelis žingsnius ir stabtelėjo.
-Kodėl mes, kupranugariai, turime kupras, kokių neturi jokie kiti gyvūnai?
Mama nusišypsojo ir tarė:
-Matai, sūneli, mes esame dykumų gyventojai. Kupra mums reikalinga tam, kad galėtume sukaupti didelį kiekį vandens ir po to be didelio vargo ištverti ilgiausias keliones per saulės išdegintą dykumą.
Kupranugariukas neatlyžo:
-Gerai, tada kodėl mūsų, kupranugarių, tokios ilgos kojos ir tokios plačios pėdos, kokių neturi jokie kiti gyvūnai?
Mama išdidžiai atsakė:
-Būtent dėl šių ilgų kojų ir plačių pėdų mes sugebame įveikti sauso, biraus smėlio jūromis tokius atstumus, kurie yra neįveikiami niekam kitam.
-Gerai, tada kodėl mūsų tokios ilgos ir tankios blakstienos? Neesu matęs jokio kito gyvūno su tokiomis.
-Mano sūnau, todėl būtent tik kupranugariai gali būti ramūs, jog karšto dykumų vėjo nešamas smėlis nepažeis jų akių.
Kupranugariukas pažvelgė į motiną ir tarė:
-Suprantu. Mes turime kupras ir tai padeda geriau už kitus ištverti troškulį. Mes vieninteliai turime kojas taip gerai pritaikytas įveikti didelius atstumus. Ir jokie kiti gyvūnai neturi taip gerai nuo smėlio apsaugančių blakstienų. Tai ką gi tuomet, po velnių, mes darome čia, šiame zoologijos sode?

Istorijos moralas

Įgūdžiai, žinios, sugebėjimai ir patirtis naudingi tik tuomet, kai esi ten, kur gali juos panaudoti.
Kur šiuo metu esi tu? Ar ši vieta yra tą, kur geriausiai realizuojama tavo prigimtis?
Mylėk savo darbą visa širdimi, bet neskubėk įsimylėti įmonės, kurioje dirbi. Nes niekada nenuspėsi, kada įmonė gali liautis mylėti tave.

Rodyk draugams


Komentarai (4) | Rašyti komentarą »


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt