Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Krizės įveikimo planas pagal Rūtelę

2009-02-07
kestutiskupsys

Kartą mano aštuonmetei dukrai atsibodo radijo plepalai apie krizę.
Pradžioje ji nedrąsiai paklausė: “Tėti, o ar dar niekas nesugalvojo
būdo, kaip įveikti krizę”? “Ne”, sakau.

Rūta išdrožė: “o ar negali visi verslininkai susitarti ir sumažinti kainų, kad žmonės galėtų
viską nusipirkti, ko jiems trūksta? Degalinių savininkai sumažintų
kainas - visi galėtų sau daugiau benzino nusipirkti” (pokalbis vyko
netrukus po Naujųjų, kai buvo padidintas akcizas degalams).


“Betgi,” sakau, “tada ta degalinė bankrutuotų?”. Rūtelė: “Ne. Juk tada
tas degalinės savininkas galėtų nueiti į parduotuvę nusipirkti sau
maisto, ir parduotuvės savininkas irgi būtų sumažinęs kainas. Visiems
žmonėms užtektų pinigų viskam - jie galėtų nusipirkti to, ko jiems reikia, ko reikia jų šeimai.”

Štai toks krizės įveikimo planas pagal Rūtelę.
Neseniai tokioj labai garbioj kompanijoj nugirdau: “et, jei kas nors
žinotų išeitį, kaip įveikti krizę, tai reiktų iškart jam Nobelio
premiją paskirti…”

Gaila, Nobelio (o iš tikrųjų Švedijos Centrinio banko, nes pats
Nobelis nelaikė ekonomistų vertais pelnytis iš jo palikimo) ekonomikos premija už 2008-uosius
jau paskirta tokiam vyrukui for his analysis of trade patterns and location
of economic activity
. Jei pasigilinsit, už ką (PDF, 171 kB),
tai tikriausiai pritarsit, jog būtų buvę labai keista, jei braškančio
globalios ekonomikos modelio akivaizdoje švedai bankininkai būtų skyrę
prizą kam nors kitam, o ne tarptautinės prekybos ir masto ekonomijos
teoretikui… Juk reikia ginti, kol nesugriuvo; suteikti kuo daugiau
legitimumo tarptautine prekyba pagrįstam ekonomikos modeliui! Na, o
“Nobelio” ekonomikos premija 2025-aisiais tikriausiai bus
skiriama už visai priešingus dalykus - pvz., natūrinio ūkio ir
bendruomeninės mainų sistemos privalumų
pagrindimą ;)

Rodyk draugams


Komentarai (17) | Rašyti komentarą »

Kada ir kuo baigsis chaosas

2009-01-17
kestutiskupsys

Koks chaoso tikslas?

Tvarka.

Tam tikra tvarka, galbūt net tvarka ir teisingumas. O gal kitokia - pavyzdžiui, poriadok.

Matyt, šiuo metu esama kelių besigrumiančių būsimos tvarkos vizijų.

Klausiate savęs, kada baigsis? Stebėkime akivaizdžius ženklus, ir
nepavarkime klausti - ar gali būti, kad jau?.. Jei tvirto atsakymo, kad
“jau”, negalėsime sau duoti, matyt, dugnas dar nepasiektas…

Rodyk draugams


Komentarai (6) | Rašyti komentarą »

Makro-lingvistinis programavimas

2008-12-30
kestutiskupsys

Tarpušvenčiu nutiko tokia istorija.

“Laikas perrašyti uošviui
tą automobilį, kurį seniai amortizavom, ir individualios įmonės
reikmėms nebenaudojam. Tegu jis važinėja. O jei nespėsim iki Naujų
metų, tai mokėsim 150 litų… Prabanga mokėt tokį plėšikišką mokestį už
daiktą, kurio nenaudojam ir kuris uošvio daržinėje dulka!” - sakau
žmonai palydėdamas ją aplankyt tėvų, Anykščių rajonan.

Dar spėju pabrauzint po www.regitra.lt
ir sužinot, kad pirmadieniais nei Panevėžio, nei Anykščių, nei netgi
Ukmergės “Regitros” skyriai nedirba. O gi reikia perrašant (parduodant,
dovanojant - nesvarbu) automobilį sutikrint, ar variklio numeris
teisingas - jei techniniam pase neįrašyta, tarkime, jei pirkta gana
senais laikais, tai ta procedūra neišvengiama.

Na ką gi,
pirmadienį nesigauna - nes artimiausias dirbantis pirmadieniais
“Regitros” skyrius Utenoj, vos ne už šimto kilometrų nuo uošvijos, tai
imi skaičiuot, kad gal “bala nematė, sumokėsiu tuos pusantro šimto, bet
taip toli mašinos varyt nei uošvio, nei žmonos su vaiku neversiu”. “Mes
galim likt iki antradienio - tada nuvažiuosim į tą regitrą kur nors
arčiau”, - pasisiūlė žmona.

Artėjant pirmadienio vidurdieniui
skambinu: “Nevark, geriau grįžkit namo, nes lygtai to mokesčio neliks”
(mat radijas šneka, kad vietoj mokesčio tik juridiniams bus įvestas
mokestis jau visiems, tačiau aiškumo pranešimuose dar nėra - įvestas
tai įvestas, tačiau juridiniams įsigalioja, ar ne?). Paskaitau “Delfy”,
kad lyg ir prabilta apie tai, kad tikrai apmokestins visus
automobilius, tačiau ar naikins specifinę prievolę, kuri įstatymo
pavidalu jau guli ant Prezidento stalo - vis dar nutylėta. Todėl
pavakariop pašnekam su žmona dar kartą: “gal vis dėlto perrašom, nes
vis sutaupysim tą vieną kitą verslui reikalingą pinigą”. Priklausomai
nuo naujienų srauto pirmadienį (gr. 29-ą) planus keitėm gal du kartus
mažiausiai.

Ir štai atomazga: “Valdas Adamkus nepasirašė…”.
Aha, nepasirašė, taigi, nuo sausio pirmos tikrai nebus! Uf,
palengvėjimas. Ir antradienį nereiks eilėj stovėti, ir išvis tų eilių
“Regitroj” nebus (pastabėlė - pasirodo, suklydau, vis dėlto buvo tos eilės).
“Ar jau girdėjai?..” Žmona atitaria: “taip taip, žiūrėjom abu su tėvu
įdėmiai per “Panoramą”, mačiau mačiau”. Iš balso pajutau, kad
džiaugiasi - nes tos regitros nelabai jaukios vietelės, ypač provincijose ir ypač žiemą po atviru dangum eilėse stovint. Gera.

Taip į mano šeimą sugrįžo gerokai ramesnių švenčių nuotaika.

O
juk su visuomene porą paskutinių savaičių vyko, kaip pavadinčiau,
“makro-lingvistinio programavimo” seansas. Mus programavo, mes tam
masiniam programavimo seansui pasidavėme. Neabejoju, kad
panašias dilemas - “perrašyt ar dar ne?” - pastarąją savaitę sprendė ne
vienas šimtas verslininkų. Smulkieji neabejotinai pajuto kartėlį
ir neteisingą skriaudą. Perrašyt privačiam - nedidelis darbas, jei
automobilis po ranka. Nežinau, ar buvo pagyvėjimas regitrose, bet
spėju, kad iš tų “potencialiai apmokestintinų” 171 tūkst. juridiniams
priklausančių automobilių iki metų pabaigos gal liko jau kokie 165 ar
168 tūkstančiai. Verslas greitai prisitaiko - todėl planai jį
apmokestint kažkokiu verslininkų laikomu nelogišku mokesčiu yra iš anksto pasmerkti nesėkmei, nes iškart kris mokesčio bazė.

Dar vienas aspektas… Piktajam propagandos genijui Goebbelsui
priskiriama frazė: “jei meluosi šimtą kartų, tai melas virs tiesa”.
Galima būtų perfrazuoti: jei kartosi, kad krizė, 100 kartų, ir tai bus
padauginta milijono TV imtuvų pagalba visuose šalies butuose ir namuose
- tai krizės (o kartu ir biudžeto nesurinkimo spiralės) neišvengsi
niekaip. Gi pradėsim planuoti verslą taip, tarsi jau būtų
krizė - ir tokiu būdu visi vienas kitą įtakodami tą krizę sukelsim.
Savaime išsipildanti pranašystė, taip sakant.

Mano patirtis, tegu
dar trumpa, bet rodo - jei nesiseka, jei kažkaip perdaug priešinimosi
tavo planams, tai tas pasipriešinimas iš aplinkos, matyt, ne veltui.
Greičiausiai ne toks Dievo planas, neįeina į jo tikslus tas tavo
įsikaltas tikslas ar metodas kokiam tikslui pasiekti. Gal automobilių
mokestis - ne Dievo plano Lietuvos atžvilgiu dalis, kad taip sunkiai
jis duodasi įvedamas?.. Niekas jo nenori, trumpai tariant - net ir
Adamkus, kuris tikriausiai neturi auto, užrašytų “ant firmos” :)

Turtingų 2009-ųjų Tau, mielas skaitytojau! Aukščiau nosį!

Rodyk draugams


Komentarai (12) | Rašyti komentarą »

Tai ne mano krizė

2008-11-03
kestutiskupsys

Regis, praėjo
tiek nedaug laiko – vos dešimtmetis… 1998-ųjų rudenį vienam dienrašty
skaitytojus raminau, jog „krizė“ – tai, paraidžiui verčiant, tiesiog
„lūžis“. Po tokių lūžių būna
kitaip, būna nauja.

Drąsiausieji jau
tada nepasidavė panikai, ir tiesiog kartojo – „krizė Rusijoje privers Lietuvos
verslininkus persitvarkyti, išmokti dirbti su Vakarų rinkomis.“ Taip ir įvyko,
todėl gana sparčiai įveikus nuosmukį Lietuvos ekonomika greitai užsėdo ant
nematyto ekonominio augimo lokomotyvo. Ot, kaip puikiai atspėjo! :) (Juokauju, žinoma - ne atspėjo, o tiesiog numatė, žinojo).

Po krizės – nors ir
tvanas?

Dabar labai
pasigendu (tiek valstybiniu mastu, tiek daugelio bendrapiliečių veiduose) tos perspektyvos, tos vizijos. Ko mums siekti, ko
mokytis iš krizės? Atrodo, kad visos intelektinės pajėgos sutelktos į tai, kaip
išgyventi krizę
. O va apie tai, kas bus po to,
kai juntamai pereisim į tą kitą
lygį, kol kas atsisakoma apčiuopiamai mąstyti ir kalbėti. Na, kas bus
tada? Kas? „Tvari
plėtra“ globalinio atšilimo akivaizdoje? Tolesnis žygis ES vidurkių
link? Cha. Ką numato, apie ką svajoja krizės įveikimo strategai? (Na,
gal duokim laiko - palūkėkim ir pamatysim, ką nauja valdžia išgalvos.) 

O gal vis dėlto
verta pripažinti, kad jau niekada nebus taip, kaip buvo? Cituoju „Newsweek“,
kurio iškalbingą
neseno rusiškosios laidos numerio viršelį matote šalia: „JAV bankai grįžo į tokią būseną,
kokioje buvo prieš prasidedant Didžiąjai depresijai“.

Ne - “krizinei” isterijai!

Bet tvirtai
žinau – tai ne mano krizė (turiu savo tikslus gyvenime, ir gyvensiu taip, kaip
noriu gyventi, o ne taip, kaip „lieps“ Statistikos departamentas su savo BVP rodiklių
abrakadabra). Gal tai Jūsų krizė? Gal verčiau irgi ne, mielas skaitytojau – tik
nuo Jūsų priklauso
, kiek giliai į bendrą isteriją pasinersite.

Liūdni veidai
prekybos centruose, o dar kokie liūdni, patikėkite, vienintelio lietuviško „investicinio
banko“ kontorose…

Pirmas klausimas
atėjus į senokai sutiktų bičiulių kompaniją: „na kaip, krizė jaučiasi?“.
Pagūžčioju pečiais - ir susilaukiu nusivylusių grimasų (suprask, „ką –
nesijaučia? Nuvylei! Na kaip gi tu toks nesolidarus?“). Nelengva
nepasiduoti masinei psichozei…

Esu tvirtai įsitikinęs:
geriausia pamoka iš anos (1998-2000) krizės - surasti teigiamą šios
krizės pusę ir tą “teigiamybę”
nuosekliai artinti.  Na, kažkokį aspektą (kaip
anais laikais “perorientavimąsi nuo Rusijos į Vakarus”), atveriantį
Lietuvai naują raidos etapą. Gal
paprasčiau būtų nustoti visomis išgalėmis seną pasmerktą bakūžę gesinti - ir visas jėgas sutelkti naujam namui statyti.

O kai turi tikslą, jo nuoširdžiai sieki - anksčiau ar vėliau iki jo nueisi. Kaip tik ta tema - smagus Pauliaus B. straipsnis, kurį verta paskaityti vien tam, kad išsilaisvintume nuo to įkyraus dudenimo apie artėjančias bėdas…

Rodyk draugams


Komentarai (14) | Rašyti komentarą »

Galvoji, kaip suliesėti? Galvok daugiau!

2008-06-23
kestutiskupsys

Sako, kad nutukusių žmonių pasaulyje jau net daugiau, negu alkstančių. O dar klausiat, kodėl maistas brangsta.

Pabandykim suvesti kelis interneto džiunglėse lengvai prieinamus faktus (o gal mitus?):


1. Kiek suvalgei - tiek turi sunaudoti.

“Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai
reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas
energiniu balansu. Jeigu žmogaus organizmas gauna daugiau energijos
negu sunaudoja, energinis balansas pasidaro teigiamas ir energijos
perteklius organizme kaupiasi riebalų pavidalu” (citata iš sveikos
mitybos tinklapio). Na taip, tuo mes tikim.


2. Smegenys “suryja” daug energijos

“Smegenys sudaro tik 3 proc. žmogaus kūno masės, tačiau jos sunaudoja
šeštadalį visos kūno energijos.” (radau populiariame straipsnyje apie
smegenis) ;) Tuo irgi tikim, nors skaičių ir netikrinom.


3. Kas daug valgo, tas ir nutunka.

Americans can’t stop eating. That’s the conclusion of a federal survey
that estimates 6 in 10 Americans are overweight, more than 1 in 4
obese.
” (kažkokia JAV organizacija, regis, nuoširdžiai besirūpinanti
kitų gerove) Neakivaizdu, bet irgi lengva patikėti.

O jei surišim tuos tris į krūvą, tai gausim patarimą: nori suliesėti? DAUGIAU GALVOK, ir tavo smegenys sunaudos daugiau energijos ;) Kaip šalutinis produktas - pagerėjusi širdies veikla, nes į smegenis, sako, jo reikia tiek supumpuoti, kaip niekur kitur.

Pasaulinė sveikatos organizacija turi gerą statistinę duombazę,
leidžiančią palyginti sveikatos reikalus skirtingose pasaulio šalyse.
Amerika, beje, storumu nepirmauja, o japonai irgi neliesiausi, nors su jais rungtis
gali nebent tik Šri Lanka.

Bet vienaip ar kitaip gretinčiau antsvorį turinčių žmonių svorį
populiacijoje su
populiacijos pasidavimu “vakarų kultūrai”. Kodėl “vakarų kultūros”
bastione įsikūrusi tauta taip aukštai nutukėlių reitinge? Todėl, kad
sėdint prieš TV labai lengva
negalvoti. O iš 500 TV kanalų tikrai labai lengva pasirinkti tokį,
kuris NEgalvojimui tinka labiausiai.

Na, o kodėl nutukę Arabijos pusiasalio gyventojai..? Nežinau.

Rodyk draugams


Komentarai (34) | Rašyti komentarą »

Smetona, baltarusių prezidentas

2008-06-21
kestutiskupsys

Netikite?

Štai įrodymas: gira smetoniška, gamintojas - “Lidskoje pivo”. Va toks private label gudiškas versliukas.

LDK didybės gerbėjai tikriausiai džiaugiasi tokiu smulkiu, bet
užtikrintu žingsneliu į didingos praeities atkūrimą - kaip ne kaip,
kadaise Lyda įėjo į Kunigaikštystės didžiausių miestų penketuką.

Smetoniškus prekės ženklus užrezervavo net keturios rimtos lietuviškos
bendrovės. Gira - “Ragučio”, sviestas - “Pieno žvaigždžių”, duona -
“Vilniaus duonos”, dešros - “Samsono”.

Rodyk draugams


Komentarai (8) | Rašyti komentarą »

Visa tiesa apie pinigus

2008-06-15
kestutiskupsys

Dar nematėte šito filmuko?

Tai paprastas, lengvas pasakojimas apie tai, iš kur atsiranda pinigai.
Tarsi kokia “Zeitgeist” tąsa (ką, irgi nematėte? žr. čia »), ta
pačia dvasia, tuo pačiu stilium, netgi balsas už kadro (Bob Bossin) tas
pats ;).

Viena geriausių frazių iš filmo: “Kai dedame savo parašą kredito sutarties apačioje, tas mūsų parašas,
užtikrinantis, kad mes pasižadame grąžinti paskolą ir įkeičiame savo
daiktus bankui - tai vienintelis dalykas, kuris turi REALIĄ vertę šioje
transakcijoje” (nes juk patys pinigai - jokia vertybė). Ir dar: “Kasmet
vis daugiau ir daugiau gamtinių išteklių turi būti perdirbama ir
suvartojama, kol pavirsta į atliekas, vien tik tam, kad sistema veiktų
toliau [to keep the system from collapsing]“. “Amerikiečiai
2006-aisiais metais turėjo 45 trilijonus dolerių skolų. Ar kada
susimąstėte, iš kur galėjo imtis tokia gausybė pinigų [tam, kad juos paskolinti]?”

Arba tas kadras, kur švirkščia į “ekonomikos” galvą švirkštu “Bank Credit” vaistą…

“Monetariškas” ekonomikos bėdų supratimas, regis, pamažu ima viršų
visuomenėje. Štai Trukšino-Jakeliūno duetas ėmėsi nuvainikuoti Centrinį
ir Lietuvos komercinius bankus, atskleisdami karčią tiesą, kad pinigų
gali būti perdaug
. Kiti irgi pašnibždomis arba atvirai skelbia, jog
vergaujam bankams, kurie niekam neatskaitingi ir kurie realiai tvarko
visos Žemės reikalus… Ir, beje, Indijoje valdžia sustabdė prekybą
kai kurių prekių fjučeriais Delio biržoje, apie panašias priemones galvoja ne vieni indai - taigi, ne visų pasaulio šalių
vyriausybės tokios bejėgės, kaip Kirkilo kabinetas.

Bet džinas išleistas iš butelio, ir kaip jį sukišt atgal? Smagiausia,
kad tikrai sveiką potencialų sprendimą išgirdau ne finansininkų
sambūriuose, o tokioj nematerialių reikalų speco paskaitoj. Armen Tõugu
(skaitantiems estiškai: keli faktai apie šį įdomų žmogų)
pasakojo, kad kadaise Rudolfas Steineris siūlė padaryti, jog kasmet
dalis pinigų tiesiog nustotų galioti! Pasak Armen'o, visas materialus
pasaulis - laikinas, tačiau atsitiko taip, kad vieninteliai pinigai - regis,
amžini…

Įsivaizduokite užrašą ant vieno dolerio banknoto: “Please note: this note expires on Dec 31, 2008” :)

Va ir paprastas vaistas prieš turto kaupimą, prieš socialinę nelygybę,
prieš kainų burbulus, prieš infliaciją, prieš nepagrįstą realiom
vertybėm pinigų masės augimą. Man tai tikrai pasirodė nerealiai įdomi
ir sveika idėja. Ach, kad tas pasaulis greičiau pasidarytų tobulas ;)

Sako, kad jei nori rasti tikrai gerą sprendimą, kuo pakeisti netikusią
sistemą, turi jo ieškoti už sistemos ribų (”think out of the box“).
Todėl prieš puldami juoktis ir tyčiotis iš šitos Steinerio idėjos,
susimąstykite, pagalvokite apie idėjos esmę. Tada kritikuokit arba
girkit konstruktyviai.

Che, likimo ironija: kol parašiau,
mane spėjo kelis kartus užatakuot toks flashinis reklaminis vieno vartojimo kredito srityje lyderiaujančio bankelio baneris,
besisukantis “Verslo bangos BLOGe”, reklamuojantis kaip tik tai! :)

Štai šis:


Rodyk draugams


Komentarai (9) | Rašyti komentarą »

Mokytis iš Putino!? (2)

2008-04-15
kestutiskupsys

Su didžiausiomis viltimis skaičiau Adamkaus metinį pranešimą. Prezidentas kaip Tautos vedlys galėtų mums duoti nuorodų, kurlink eiti, tik va, pasirodo, ne jis už tai atsakingas. Bet jis užtat leido suprasti, kad naujos krypties Lietuvai reikia; na, o kas ją sugalvos – jau turbūt nebe jo reikalas. Priminsiu – Prezidento kadencija baigiasi 2009-aisiais.



Dar Adamkaus pranešime labai ieškojau ne vien rūpesčio valstybe ir tauta kaip dariniu, o kokių nors užuominų apie asmenį, asmenybę, dvasines vertybes. Pamenate, rašiau nustebęs apie neseną analogišką Putino pranešimą. Adamkaus kalboje arčiausiai žmogaus, arčiausiai manęs ir tavęs (bet ir tai abstrakčiai - nebent skaudžiai jaučiate tą pačią problemą, kurią mini Adamkus) priartėjo nebent šis pasažas:



„…statistika rodo, kad Lietuva pagal vaikų skurdo rodiklius pirmauja Europos Sąjungoje. Šie skaičiai nėra abstraktūs ir beasmeniai – už jų slypi mūsų kaimynai ir mūsų vaikų klasės draugai. [...]“



Suprask, JIE skurdžiai, tie MŪSŲ kaimynai, o tarp vaikų klasės draugų irgi yra vargstančių, o va mes, besiklausantys šitos kalbos Seimo salėje, esam susirūpinę ir žadam, kad „vaikų skurdo panaikinimas – vienas iš svarbiausių uždavinių“. Do they really care? Didžiausia nepagarba – deklaruojamas susirūpinimas, o realus abejingumas ir neveiksnumas.



Na taip, Adamkienės pavyzdys pagirtinas. O va Adamkaus kalba – labai silpna. O gaila. Net penkiose vietose minimas žodis „strategija, strateginis“, bet nepanašu, kad kalbą parengę žmonės žinotų valdymo esmę ir būtų tame praktiškai prasisukę. Užtat yra naujadaras „strateginis abejingumas“: :)



„Kol kas tik kalbame apie šalies gerovę ir europines vertybes, o iš tikrųjų inertiškai judame sąstingio ir nuosmukio link. Europos Sąjungos lėšos leido šiek tiek atsipalaiduoti, tačiau tokia padėtis netruks ilgai, o esminės problemos lieka nespręstos. Iš šio strateginio abejingumo kyla kita problema: mūsų politika neduoda rezultatų svarbiausiose šalies gyvenimo srityse – ten, kur pokyčiai tiesiog būtini. [...]“



Sunku nepritarti, tačiau ką Tu, Prezidente, padarei realiai tam, kad „strateginis abejingumas“ nesuvešėtų? Gal parodei strategines kryptis? Gal pasirinkai premjerą  - ne-tik-užkulisinių-derybų-strategą, bet realų lyderį, vadovą, gebantį valdyti šalį ir vizionieriškai vesti paskui save piliečius?


Va mano atsakymas ieškant pamatinės problemos, kuri sukelia visas blogybes, gan prikišamai atskleistas Adamkaus kalboje: valdymo kokybė Lietuvoje labai bloga. Nuo viršaus (Adamkaus, Kirkilo, Seimo, Vyriausybės) iki seniūnijų ir daugiabučių bendrijų.


Manote, kad esminė problema slypi kitur? Tada kur?

Rodyk draugams


Komentarai (8) | Rašyti komentarą »

Dvi savaitės su dviem simais

2008-04-02
kestutiskupsys

Kaip žadėta, išbandėm dviejų SIM kortelių telefoną AMD DS501 ir rašom įspūdžius. O jie – visokie. Jei reiktų trumpai atsakyti į klausimą „pirkti ar ne?“, tai patarimą drįsčiau teikti tik gerai pažinodamas klausiantįjį asmenį.



Telefoniukas geras – nieko tokio lyg ir neprikiši. Dvi savaitės bandomojo laikotarpio prabėgo patogiau negu keli metai ankstesnio gyvenimo su dviem telefonais, po vieną kiekvienoje švarko kišenėje. Kortelės telefone prigijo puikiai, vos dienos kitos tereikėjo priprasti prie meniu valdymo mygtukų. Patogu, kai turi vienoj vietoj visų kortelių adresų knygeles, nereikia bandyti prisiminti, kuriam telefone kokį kontaktą įsivedei. Tikrai lengviau gyventi. Ekranas didelis, jautrus lietimui, tad su „stiliumi“ (pagaliuku, kuriuo baksnojam jautrųjį ekraną) žaibiškai renki SMS ir džiaugiesi palengvėjusiu bendravimu. Beje, klaviatūros mygtukai smulkučiai, tad nieko kito ir nebelieka.



Bet.



Naudojantis AMD DS501 (beje, nieko bendra su procesorių gamintojais) niekaip neapleidžia toks specifinis kinietiško daikto jausmas. Kaip pasakė vienas bičiulis – „paimi į rankas, ir matosi, kad ir plastmasė ne tokia, ir padaryta pigiai“.



Ir dar – yra tokių tiesiog keistenybių, neįprastų (gal sąlygotų kultūros skirtumų) smulkmenų. Pavyzdžiui, nulis klaviatūroje ne apačioje, o dešinėje. Ten, kur įprasta nulio vieta, mygtuko apskritai nėra, nes išdėstyti mygtukai trimis eilėmis po keturis. Na, ko gero, priprantama.



Niekaip nesugebėjau surasti padoraus telefono skambučio signalo. Iš apie 20 įdėtų melodijų – nė vienos nekinietiškai skambančios. Nėra Bluetooth funkcijos (pardavėjai žada, kad bus būsimoj naujoj versijoj), tad nėra kaip ir iš kito telefono atsisiųst. O vargti per visokius USB kabelius išvis nesinori, tad kaip buvo, taip ir liko tokia rytietiška melodija. Smulkmena. Aha, bet ir smulkmenos įtakoja galutinį apsisprendimą, taigi, sau nepirkau – dairysiuos kito modelio.



Dar pavyzdys. „Stiliukas“, kai jo prireikia, užsikerta, iš korpuso neišlupsi :) Na niekaip negali ištraukt, nors tu ką. Stringa už kažkokio kampuko, pasiduoda tik po pusės minutės intensyvaus klibinimo. Po savaitės kitos – „prasivaikščiojo“. Tačiau atsirado įtarimas, kad po ilgesnio naudojimo tas kampukas, kuris niekaip neleido ištraukt, nusidėvės, ir tada atsiras priešinga problema – tikriausiai nesilaikys, viduje nesifiksuos! Na, čia, žinoma, tiesiog baimė, įtarimas, gal niekuo nepamatuotas, bet vis dėlto…



Todėl verdiktas būtų toks – jei reikia ekonomiško daikto su neblogo telefono savybėmis, palaikančio dvi SIM – pirmyn, pirkit. Tačiau jei galite sau leisti aukštesnės klasės modelį, arba jei turite kantrybės palaukti upgrade varianto – palūkėkit.



Pliusai:

-         neįnoringam vartotojui puikiai pakeičia du telefonus;


-         kaina kiek žemesnė negu kito populiaraus Lietuvoje plačiai siūlomo „dviejų sim“ telefono modelio;


-         patogus naudoti jautrus lietimui ekranas, pvz., kur kas greičiau renkamos SMS.



Minusai:

-         trūksta kai kurių verslo telefonui įprastų funkcijų – pavyzdžiui, Bluetooth;


-         reiklesnį vartotoją gali erzinti kai kurios smulkmenos;


-         jei nusėdo baterija – visai lieki „be ryšio“.




Foto iš Bizzon.lt.

Rodyk draugams


Komentarai (12) | Rašyti komentarą »

Multi-level labdaring

2008-03-31
kestutiskupsys

Štai kokią
neįtikėtiną istoriją papasakojo vienas bičiulis. Jis jau metus laiko verčiasi
keistu verslu.

Viskas
suorganizuota kaip MLM piramidė. Yra kažkoks rusų kilmės žmogus kažkur
Niujorke, o gal Šveicarijoj ar Vokietijoje, kuris sugalvojo, kaip paimti iš
daug žmonių po mažą sumą – tarkime, 5 EUR. Atrodytų banalu, bet šiaip, tiesiog
iš kvailumo ar gerumo protrūkyje, juk jam neduotumėte net ir 5 eurų, ar ne?

Todėl įvedamas
labdaros motyvas – nuotrupas sužinosite projekto tinklapyje www.ulwes.com. Taip taip, neiškokite
ten daugiau nieko – rasite tik tikslus ir kontaktus, o pabandžius patekti per
login sistemą gaunate atsaką – „Registracija okončena“ (registracija baigta).
Taigi, ne kiekvienam – „kto neuspel, tot opozdal“. Telefono imidžas prie kontaktų toje svetainėje - na tiesiog labai čiotkas, nesusilaikiau neįdėjęs.

Kiekvienas įdeda
nuo 5 EUR, iš to skaičiuojasi komisiniai aukščiau stovintiems (plačiau – šiame forume). Kol kas niekas nieko (bent jau
Lietuvoje) atgal dar negavo, nes visi pinigai, įskaitant ir tuos komisinius,
kuriuos Jūs, būdamas grupės vadu, uždirbote, metami į bendrą fondą. Be to, esą
nesukurta dar infrastruktūra pavedimams atlikti.

Fondu rūpinasi 7
profesionalūs full-time valiutų spekuliantai, dirbantys „pasaulinėje valiutų biržoje,
kurioje reikia išsipirkti vietą“ (čia aš cituoju tą bičiulį). Jie užtikrina 1,8
proc. pinigų prieaugį PER DIENĄ, be to, naudoja 1:75 svertą. Apie forex‘ą daug rašyta,
jei norite, pažiūrėkite rinkos aprašymus Lietuvoje tas paslaugas siūlančių
bendrovių svetainėse, jų apstu: www.forextrade.lt (per šią kontorą aš pats laisvalaikiu irgi prekiauju), www.realtrade.lt, www.fibo-forex.lt etc.

Iš viso to kas
aišku – kad su gera idėja gali paskui save nuvesti tūkstančius žmonių, nelygu
tikslas, ko sieki. Tas rusas jau seniai milijonierius, ir, spėju, ne dėl forexo
operacijų sėkmės, bet dėl masių patiklumo. O ar ateityje tie surinkti iš
milijonų pinigai tikrai bus panaudoti geriems tikslams – pamatysim.

Ar jūs dėtumėt į
tokią piramidę?..

Rodyk draugams


Komentarai (10) | Rašyti komentarą »

« Senesni įrašai

Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



© 2011 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt