Verslo banga Atgal į Verslo bangą

Ar Vyriausybė nori ir gali padėti sau pati?

2011-12-09
dainiusbutautas

Iš “kažkur” paplito nuomonė, kad  ne dėl Snoro Lietuva blogina kitų metų prognozes, bet dėl problemų eurozonoje. Gal ir taip, bet tuomet iškyla kiti du klausimai: pirma, ar Vyriausybė ir toliau laikosi euro įvedimo plano?, ir antra, kodėl tuomet Estijos ekonomikos prognozės kol kas  nesikeičia?

Suprantama, kad dėl euro ko gero, kaip p. Povilas pripažįsta, geriau lukterėti, nors asmeniškai manau, kad savomis jėgomis visuomet geriau remtis, nors, kartais neprotinga ir tinkamos pagalbos atsisakyti. Tik ta pagalba ir turi būti pagalba, o ne sąlygų diktavimas. Ne dėl valiutos ar jos kurso ateina investuotojai, bet dėl mažos korupcijos ir prognozuojamos aplinkos, o kartais ir dėl labai jau asmeninių priežasčių. Atrodo, kad tokio pobūdžio priežastys keinsistiškai labiausiai pasiduoda pokyčiams. Kartais lemiamą apsisprendimą, kitoms sąlygoms esant daugmaž lygioms, gali padėti priimti taiklus žodis, geras komplimentas arba tiesiog meilė savo šaliai ar svečio šalies istorijos žinojimas.

Antrą klausimą galima pakeisti ir kitu: kodėl Estijos Finansų ministerija, turėdama tuos pačius informacinius šaltinius kaip ir Lietuvos FM, jau pavasarį prognozavo kur kas nuosaikesnius mokesčių padidėjimus? Kai kuriais atvejais skirtumai tiesiog drąstiški. Pavyzdžiui, Estijos FM 2012 m. PVM planuoja surinkti 6,9 proc. daugiau, nei šiais metais, tuo tarpu Lietuvos FM prognozuoja net 12,9 proc. didesnes pajamas iš šio regresinio mokesčio, kurį daugiausiai moka “vargšai”. Gal net iki 90 proc. Su sąlyga, kad pas mus yra tik turtingi ir vargšai, o vidutinis sluoksnis dar tik kala savo želmenis iš paviršinio vargšų durpžemio. Lotyniškai, kaip vienas šventas vyras pripažino, vadinasi panašiai, kaip ir nuolankumas. Ir iš tiesų, tiek vargas, tiek žemės ūkio darbai moko tikro nuolankumo. Čia karvei nepasakysi, kad palauktų su pienu, ar grūdui- kada šis turi sudygti, ar pomidorui- kuomet prinokti. Šiuos dar gali auginti šiltnamiuose, o duoną?- juk tokių laukų neuždengsi, nebent išmetamosiomis dujomis. Bet kokią gi tuomet valgysime mūsų šventą duoną? Neseniai vėl atradau, kokia skani ši mūsų žemdirbių išauginta ir kepėjų iškepta duonaJ.

Ir šios prognozės savo artistiškumu dar nesibaigia:  GPM mūsuose suplanuota kitais metais surinkti net 23,8 proc. daugiau. Net ir Valstybės kontrolė pareiškė- tokios prognozės perdėm optimistinės. Tuo tarpu ta pati Estijos FM prognozuoja tik 6,3 proc. GPM pajamų augimą kitais metais. Iš kurgi gi gimsta toks skirtumas? Gal iš ekonomikos prognozių? Na, Estijoje tikimasi kitais metais 4 proc. realus BVP augimo, o Lietuvoje 4,8 proc. skirtumas lyg ir nėra didelis. Tad gal problema užimtumo prognozėse? Ir čia skirtumas nėra didelis: estai kitais metais tikisi 11,4 proc. nedarbo, lietuviai- 11,9 proc. nedarbo. Vėlgi, beveik panašios prognozės. Skirtumas tik tas, kad 2012 m. Lietuvoje prognozuojamas 15,2 proc. nedarbas, kai Estijoje- 13,5 proc. Ir šios estų prognozės pakankamai realistiškos, nes, kaip pripažino Estijos Seimo Finansų komiteto pirmininkas p. Svenas, trečią ketvirtį Estijoje nedarbas sumažėjo iki 10,9 proc., kai mūsų politinėje ekonomikoje trečią ketvirtį užimtųjų sumažėjo net 6,2 tūkstančiais, nors nedarbas taip pat sumažėjo nuo 15,6 iki 14,8 proc. Pasak SD Gyventojų ir užimtumo skyriaus vedėjos pavaduotojos V. Skamaročienės, nedarbo lygis sumažėjo, nes emigracija galėjo padidėti visais trimis tirtais lygiais- tarp užimtųjų, ieškančių darbo ir bedarbių. Sumažėjus bendrai darbo jėgai nedarbo lygio rodikliai gerėja, bet užimtumas mažėja. Gal čia ir slypi [emigracijoje] problema, kodėl Lietuvos FM sumažino beveik perpus kitų metų BVP augimo prognozes. Keista, bet neteko girdėti, kad būtų sumažintos ir mokesčių surinkimo prognozės. Gal, tikėtina, kad tai jau artimiausiu metu ir planuojama daryti. Kitas įdomus rodiklis, EFM prognozuoja 2,8 proc. infliaciją, o Lietuvos FM prognozuoja virš 3 proc. iki pat 2015 m. Tam prieštarautų ekonomistas Samuelsonas, kuris aiškiai pasako, kad virš  3 proc. infliaciją sunku sustabdyti dėl vidinės inercijos. Iš čia ir įmonių, o gal net ir valstybių, bankrotai- kainos krenta, o įmonės, valstybės išlaidos inertiškai auga.

Vis dėl to problema išlieka aktuali ir dvejopa: a) kaip padidinti užimtumą ir b) kaip papildyti galintį reikšmingai sumažėti valstybės biudžetą? Užimtumui didinti žinomas seminarų vedantysis kun. R. Gurkšnys SJ siūlo (!!) visiškai naują verslumo koncepciją ir pereiti nuo antros pavaros prie trečios. Juk antra tik įsibėgėjimui skirta. Ką tai reiškia? Antra pavara važiuojantys verslininkai dažniausiai mano, kad visi žmonės tinginiai ( gal sprendžiama pagal save, kai dažnai nutinka?), todėl juos reikia skatinti arba bausti, pagrinde materialiai. Tuo tarpu trečia pavara važiuojantys siūlo atskleisti žmogaus prigimtinį talentą ir duotas gausias prigimtines dovanas, jo gelmėje slypintį troškimą kurti; dirbti, uždirbti ir teikti naudą kitiems.  T.y. kiekvienas žmogus iš prigimties yra Kūrėjas, daugiau ar mažiau! Ir kiekvienas savo srityje.

Dėl biudžeto kiek sudėtingiau. Kadangi biudžeto asignavimų planavimas pereina ilgiausias procedūras, be to, kiek suprantu, visiškai neatsižvelgiant į ekonomikos tendencijas, atgal atsukti šį ratą yra praktiškai neįmanoma. Bet ir PVM, ir GPM ar pelno mokesčio tiek gali ir nesurinkti. Išeitis lyg ir paprasta- didinti PVM. Bet ir pats dr. G. Nausėda prieš porą metų pripažino tokios karuselės įsukimo beviltiškumą. Be to, kaip teigia p. Žutautienė iš FM, PVM didinimas gali įsukti „fiskalinę infliaciją“.  Dažniausiai pasirenkama didinti PVM regresinius mokesčius dėl dviejų priežasčių: juos lengviausiai surinkti ir šių mokesčių didinimas mažiausiai žalingas verslui. Toks paaiškinimas turėtų pateisinti šio mokesčio didinimą, bet tuomet būtina numatyti lėšų pajamų indeksavimui, kurios nuvertės dėl infliacijos. Be to, ypač dabar, kai trečiame ketvirtyje realus atlyginimas padidėjo tik 0,5 proc. bet kokio dydžio infliacija mažins žmonių pajamas, o todėl ne tik perkamąją galią, bet ir dėl to gamybą bei polinkį investuoti. Todėl tokios priežastys nėra adekvačios realiam poveikiui. Be to, užimtumas greitai dar daugiau sumažės ir dėl iš Snoro atleistų kelių tūkstančių darbuotojų. Nebent SEB, kaip teigia statistikė V. Skamaročienė, kažkiek jų priims kai kurioms perimtoms funkcijoms atlikti.

Akivaizdu, kad su Snoro nacionalizacija Vyriausybė paslydo beveik lygioje vietoje. Aišku, euro prognozės nedžiugina, kaip ir JAV infliacija ar Airijos grėsmingai padidėjęs biudžeto deficitas, bet Lietuvos įmonių mikrorodikliai tikrai kur kas geresni, nei prieš krizę ir mažesnėmis atsargomis išsiverčia. Be to, išlieka neaišku, Snoras nacionalizuotas, kurio veikla tikrai jau ilgą laiką kėlė abejonių, bet dėl to nereiškia, kad žmonių ir verslininkų lūkesčiai tapo kitokie, po indėlių grąžinimų ar prieš. Jeigu antrasis atvejis, tai tokie raminimai, kad Snoro problema yra tik lokali, neatremtų net menkiausių argumentų. Tuo labiau, kad jau ir Medicinos bankas atidėjo iki 2020 m. jam suteiktos milijoninės paskolos grąžinimą. Finansiniais terminais tikriausiai galima išsireikšti, kad skola refinansuota. Tik ar geresnėmis sąlygomis ar prisiimant naujus įsipareigojimus. Žinoma, galgi iki to laiko ekonomika ir atsigaus. Bet manau, kad įeiname į keinsistinį trumpų pakilimų ir nuosmukių bangos periodą. Banglentininkams gal ir gerai, o kitiems ką daryti? Kol kas tiek. Belieka sekti įvykius, bet tarsi iš šono, kad šie neužgožtų galimybės ramiai priimti savarankiškus sprendimus, kurie, anot Milio, gali padaryti žmogų laisvu

2011 m. gruodis 9 d.

VU

Patiko (1)

Rodyk draugams


Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.


Verslo banga

Nuorodos


Verslo bangos
BLOGo autoriai


Naujausi įrašai


Archyvas



2007 Monitus Bonus :: Palaikymas: Blogas.lt :: Dizainas: IMPartner