1. Kategorjos. Pastaruoju metu kalbant apie ekonomiką, analizuojant jos vyksmą, procesus, galima ir kartais tenka susidurti su emocijomis. Kartais net perdėtomis. Ką tai reiškia, mąstyti emocijomis, kalbant apie ekonomiką? - gali paklausti tūlas skaitytojas Martynas. Greičiau ne reiškia, bet pasireiškia. Pavyzdžiui paanalizuokim užimtumo pokyčius esant ekonomikos nuosmukiui Lietuvoje. Vos tik viešai pradėjo visais frontais garbingos žiniasklaidos priemonės kalbėti ir net šaukti ditirambus “k-rizei“, matyt, norėdama pritraukti daugiau skaitytojų, ir tai normalu, kaip ta pati krizė priverti susimažinti tam pačiam skaitytojų ratui, nes žmonės pradėjo, tikriausiai, daugiau taupyti. Taip pat ir išlaidas žiniasklaidai. Ir kuo gi tai pasireiškė dar?- klausia Martynas. Teisingai klausia išmintingasis skaitytojas, mat užimtumo pokyčiai atspindi realius ekonomikos pokyčius tik dviejuose ekonomikos sektoriuose- statybose ir , berods, viešbučių, bet gerai nepamenu, o kituose dvejuose užimtumas net nepakito, nors BVP tuose sektoriuose pakito net ketvirtadaliu, o dar kituose likusiuose sektoriuse užimtas palyginti su tų sektorių BVP pokyčiais sumažėjo kur kas daugiau, negu būtų ekonomiškai pagrįsta. T.y. atleido daugiau, negu “apsimoka”.  O atleisti nuo darbo žmonės dar kurį laiką “išlaikę” vartojimo lygį, nes yra susitaupę juodai dienai, t.y. pasidėjo pinigus po pagalvę arba į kojinę, vėliau turės, matyt, šiek tiek paieškoti dorybių…, arba gudrybių, kaip išgyventi per savaitę už 20 litukų. Ar panašiai. Argi tai įmanoma? -vėl klausia Martynas. Įmanoma, ir dar kaip įmanoma. Viskas įmanoma, kai norima. Juk ir sunkumų dažniausiai žmogus pats prisiprašo, kai neatlieka namų darbų arba moka, bet nedaro gera.

2. Tikslumas. Dienomis vienas pažangesnių šalies kaip politikų, dabartinis Premjeras A.Kubilius, labai netiksliai paaiškino, kad nusileidome iš 8-to aukšto į 5-tą. Tuomet susimąsčiau, apie ką gi čia dabar, apie ekonomiką, ar apie infliaciją. Kol kitu kartu paaiškino, kad apie ekonomiką, infliacijos džinas jau išėjo iš butelio. Tuomet pradedi suprasti, kodėl didinamas PVM. Ir kodėl gi?- susimąstė Maretynas ir pradėjo skaičiuoti būsimas didesnes išlaidas. Labai paprasta, broli Vatsonai, pasakytų Šerlokas Holmsas, pagal indukcijos dėsnį, priešingą dedukcijai, pakilus kainoms daugybėje sektorių padidės pajamos ir viename vieninteliame- valstybės biudžete. O gal tai ne indukcijos, o dedukcijos dėsnis. Mat visuomet juos supainioju. Kaip kažkada laikydamas egzaminą supainiojau, berods, Tadžikiją su Turkmėnija. Nors ir vėliau lyg tai pasitaisiau, vietoj 5 uždirbau 4. Dabartiniais terminais- 10 ir 8. Tikra įvertinimo infliacija, nors ir suteikia tikslumo iliuziją. Bet įsivaizduokite dėstytoją, kad jis užsimiršo, kurioje santvarkoje gyvena ir vis rašo maksimalius pažymius:  Onutei- “penki”; Jonukui- “penki” ; o Grytutei- “keturi”. Tuomet ir 5 tampa geru pažymiu. Tik brangiau kainuoja. Tai kodėl gi biudžetas nesurenkamas?- klausia vis klausinėjantis Martynas. Tiesą sakant, surenkamas, kai patikslina. O nesurenka pagal pirminį planą dėl tos priežasties, kad užmiršta, jog pagal racionaliųjų lūkesčių teoriją, žmonių ir verslo lūkesčiai gali apriboti ekonominės politikos vykdymą. Tuomet žmonės yra patys kalti, dėl to, kad biudžetas nesurenkamas,  ir tuomet trūksta lėšų mokytojams, gaisrininkams, gydytojams ir kitiems valstybės tarnautojams?- greitakalbe išberia it žirnius žodžius išmintingasis ir sumanusis Martynas. Visiška tiesa dar nėra absoliuti tiesa, - atsakau jam. Mat, kai kuriose valstybės funkcijose, būtent švietime ir visuomenės apsaugoje bei sveikatos sektoriuose išlaidos darbo užmokesčiui palyginti su bendromis išlaidomis šiek tiek ar daugiau sumažėjo. Kita vertus, žmonės taupo, nes nepasitiki vyriausybės sprendimais. Taip ir pat indėlių aukšta palūkanų nroma skatina taupyti. Tai gal vyriausybė gali sumažinti indėlių palūkanų normą? -greitai pagauna mintį garbusis Martynas. Na, ji nėra tokia visagalė, kad  palūkanų normą sumažintų tiesiogiai. Nors, Martynai, pasižymi tikrai keinsistišku protu, nes jau žymusis ekonomistas J. M.Keinsas pažymėjo, kad norint atgaivinti ekonomiką reikia mažai kintančių tasikyklių bei žemos palūkanų normos. Bet vykdant žemos infliacijos politiką tikrai galima pasiekti neaukštų palūkanų. Tai kas trukdo taip elgtis mūsų vyriausybei? Na, gal ir niekas netrukdo, gal tik mąstymas ne ekonominėmis kategorijomis, bet emocijomis. Juk ekonomistai jau senokai pripažino, kad norint fiskalinėmis ( mokesčių) ar monetarinėmis ( už šias atsako Centrinis Bankas) priemonėmis padidint užimtumą, dažniausiai didėja infliacija.

3. Emocijos ir Išmintis. Kuo brandesnis žmogus, kaip sako kun. Paulius, tuo jis mažiau vadovaujasi emocijomis ir jausmais. Kaip kylant į kalną, norint pasiekti tikslą, turi palikti emocijas ir jausmus ten apačioje, taip ir einant gyvenimo keliu, tobulumo keliu, kurio eiti siekia kiekvienas protingas žmogus, o tokiais esame visi mes gimę, turime palikti emocijas ir jausmus bei palaipsniui pereiti prie Išminties. Bet juk tai didžiausia nesąmonė, juk emocijos, jausmai padeda gyventi?!- nekantrauja įsiterpti Martynas. Valdomos emocijos ir valdomi jausmai padeda gyventi. Be to Išmintis skatina ir protingumo, teisingumo, susivaldymo bei tvirtumo- keturias pagrindines- žmogaus dorybes.

4. Na ką gi, tęsia Martynas, matyt, reikėtų eiti pakeliauti į kalnus… paieškoti Išminties.

Na, nebūtina taip toli…

patiko (0)

Rodyk draugams